← Grįžti į katalogą
Daržinis builis nuotrauka
Prieskoniniai

Daržinis builis

Anthriscus cerefolium

Daržinis builis – subtiliai kvepiantis vienmetis prieskoninis augalas, vertinamas dėl švelnaus, petražoles ir anyžius primenančio skonio. Jis greitai auga vėsesniu oru, todėl ypač tinka pavasario ir rudens derliui.

Laistymas

Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Builiui patinka tolygi drėgmė, tačiau žemė neturi būti permirkusi. Vazonuose vandens perteklių išpilkite iš padėklo, o karštu metu drėgmę tikrinkite kasdien.

Šviesa

Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Rinkitės šviesią vietą, geriausia su rytine ar vakarine saule. Karštą vasaros vidurdienį augalą pridenkite nuo kaitros arba perkelkite į lengvą pusšešėlį, nes stipri saulė ir karštis skatina ankstyvą žydėjimą.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Daržinis builis naudojamas kaip valgomas prieskoninis augalas, tačiau jį svarbu nepainioti su panašiai atrodančiais laukiniais salierinių šeimos augalais, tarp kurių yra nuodingų rūšių. Augintiniams neduokite didelių kiekių; nors daržinis builis paprastai laikomas netoksišku, individualus jautrumas galimas.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Kadangi tai vienmetis prieskoninis augalas, persodinimo dažniausiai nereikia. Sėklas geriau iš karto sėti į galutinį vazoną ar lysvę, nes jauni daigai jautriai reaguoja į šaknų pažeidimą. Jei auginate inde, rinkitės vazoną su drenažo angomis ir purią, derlingą žemę.

Temperatūra ir drėgmė

Builis geriausiai auga vėsesniu oru – pavasarį ir rudens pradžioje. Įprasta lauko temperatūra jam tinkama, tačiau užsitęsusi kaitra augalą silpnina ir skatina žydėti. Papildomai purkšti nereikia; svarbiau palaikyti tolygią dirvos drėgmę ir gerą oro judėjimą.

Daržinis builis (Anthriscus cerefolium) – vienmetis salierinių šeimos prieskoninis augalas, kilęs iš Europos ir Vakarų Azijos regionų. Šiandien jis auginamas daržuose, prieskonių lysvėse, vazonuose ir balkonų dėžėse. Builis nėra reiklus, tačiau jo augimo sezonas trumpas, o karštis ir sausra gali paskatinti augalą per anksti žydėti. Dėl to geriausio derliaus dažniausiai sulaukiama pavasarį arba vasaros pabaigoje ir rudenį.

Išvaizda ir augimo ypatumai

Daržinis builis išaugina šviesiai žalius, smulkiai karpytus lapus, primenančius petražolių lapiją. Augalas paprastai suformuoja tankų, minkštą kerelį, o palankiomis sąlygomis gali pasiekti maždaug kelių dešimčių centimetrų aukštį. Vėliau iškyla žiedynstiebiai su smulkiais baltais žiedais. Po žydėjimo susidaro sėklos, tačiau tuo metu lapai tampa šiurkštesni, o jų aromatas nebe toks švelnus.

Priežiūros esmė

Builiui parinkite derlingą, purią ir gerai drenuojamą žemę. Tinka daržo žemės, komposto ir smėlio ar kitos purenamosios medžiagos mišinys. Sėklas galima sėti tiesiai į lysvę ar vazoną, nes augalas nemėgsta bereikalingo šaknų judinimo. Sėkite negiliai, į drėgną dirvą, o sudygusius augalus praretinkite, kad jie nesusigrūstų.

Geriausiai builis auga šviesioje vietoje, kur gauna rytinės ar vakarinės saulės, tačiau vidurdienio kaitroje yra šiek tiek pridengtas. Dirva turėtų būti nuolat lengvai drėgna, bet ne šlapia. Laistykite, kai pradžiūsta pats paviršius, ypač auginant vazonuose. Jaunus lapus galima skinti praėjus kelioms savaitėms po sudygimo. Kirpkite išorinius lapus ir nepašalinkite viso kerelio iš karto – taip derlių galėsite rinkti ilgiau.

Dažnos klaidos

• Per sausa dirva. Dėl drėgmės trūkumo builis greitai vysta ir gali pradėti žydėti.

• Per daug kaitrios saulės. Karštis trumpina derliaus laiką, todėl vasarą verta rinktis lengvą pusšešėlį.

• Per tankus sėjimas. Susigrūdę daigai prasčiau vėdinasi, silpniau auga ir užaugina smulkesnius lapus.

• Perlaistymas. Nuolat šlapia žemė gali pažeisti šaknis, ypač inde be drenažo angų.

• Per vėlyvas lapų skynimas. Pradėjus žydėti, lapai tampa standesni ir ne tokie aromatingi.

Įdomūs faktai

Daržinio builio skonis švelnus, gaivus, šiek tiek salstelėjęs ir primena petražolių bei anyžių derinį. Jo lapai dažniausiai dedami į salotas, sriubas, padažus, kiaušinių patiekalus ir žolelių sviestą. Kad aromatas išliktų, šviežius lapus geriausia smulkinti prieš pat patiekiant ir dėti į jau beveik paruoštą patiekalą. Ilgas kaitinimas susilpnina kvapą. Norint nuolat turėti jaunų lapelių, sėklas verta sėti dalimis kas kelias savaites, kol orai išlieka vėsūs.

Skindami builį iš laukinės gamtos būkite atsargūs: jauni salierinių šeimos augalai gali būti painiojami su nuodingomis rūšimis. Virtuvei auginkite patikimai įsigytas sėklas ir nevalgykite neaiškiai atpažintų augalų. Vazoninis builis dažniausiai auginamas kaip trumpaamžis augalas, todėl jam sunykus paprasčiau pasėti naują partiją, o ne bandyti jį išlaikyti iki kito sezono.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Sėkite anksti pavasarį, o vėsesnio klimato sąlygomis – ir vasaros pabaigoje rudens derliui. Kad lapelių būtų ilgiau, sėkite mažomis partijomis kas kelias savaites.

Dažniausios priežastys – karštis, sausra, per mažas vazonas arba per vėlyvas sėjimas. Laikykite dirvą tolygiai drėgną ir karščiausiu metu rinkitės lengvą pusšešėlį.

Jauni lapai tinka salotoms, sriuboms, padažams, kiaušinių patiekalams ir žolelių sviestui. Juos geriausia dėti į patiekalą pačioje gaminimo pabaigoje, nes ilgai kaitinant aromatas susilpnėja.