Didingasis pentinius
Delphinium elatum
Didingasis pentinius – aukštas, įspūdingais žiedynais žydintis daugiametis augalas, vasaros pradžioje sodą nuspalvinantis mėlynais, violetiniais, baltais ar rausvais žiedais. Jis ypač gražiai atrodo gėlyno fone, tačiau už savo puošnumą prašo saulėtos vietos, derlingos dirvos ir atramos.
Laistymas
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, ypač gausiau per sausus laikotarpius ir pumpurų formavimosi metu. Vanduo turi pasiekti šaknų zoną, tačiau neturi kauptis aplink kerą. Geriausia laistyti ryte arba vakare, pilant tiesiai ant dirvos, o ne ant lapų ir žiedų. Mulčias iš komposto ar smulkintos žievės padeda išlaikyti drėgmę, bet jo sluoksnis neturėtų liesti stiebų.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Didingasis pentinius geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna ne mažiau kaip kelias valandas tiesioginės šviesos per dieną. Lengvas popietinis šešėlis karščiausiu metu gali būti naudingas, ypač sausesnėje vietoje, tačiau per didelis pavėsis susilpnina stiebus ir sumažina žiedų gausą. Pasirinkite vietą, apsaugotą nuo stipraus vėjo, nes aukšti žiedynai lengvai išvirsta.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Didingasis pentinius yra nuodingas augalas, ypač prarijus didesnį kiekį lapų, stiebų, žiedų ar sėklų. Tvarkydami augalą mūvėkite pirštines, ypač jei jūsų oda jautri, o nupjautas dalis išmeskite vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Neleiskite šunims, katėms ar kitiems augintiniams jo graužti. Jei augalo dalių buvo praryta ir pasireiškė negalavimai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba veterinarijos gydytoją.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Kadangi tai lauko daugiametis augalas, įprasto persodinimo į vazoną jam nereikia. Jei kerą būtina perkelti, tinkamiausias metas yra ankstyvas pavasaris, kai ūgliai dar maži, arba ankstyvas ruduo po žydėjimo. Iškaskite kuo didesnį šaknų gumulą, persodinkite į kompostu pagerintą, gerai drenuojamą dirvą ir gausiai palaistykite. Pirmąsias savaites palaikykite tolygią drėgmę, tačiau venkite balų. Aukštesnį augalą po perkėlimo pririškite, kol šaknys vėl įsitvirtins.
Temperatūra ir drėgmė
Lietuvos žiemos dažniausiai tinkamos šiam daugiamečiui, tačiau atsparumas gali skirtis pagal veislę ir vietos sąlygas. Svarbiausia, kad šaknys žiemą nebūtų permirkusios, todėl sunkioje dirvoje pasirūpinkite drenažu. Karštomis vasaros dienomis augalui padeda tolygi dirvos drėgmė ir lengvas popietinis šešėlis. Papildomo oro drėkinimo nereikia, o per tanki, prastai vėdinama aplinka gali skatinti lapų ligas.
Didingasis pentinius
Delphinium elatum
Lauko
Laistymas
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, ypač gausiau per sausus laikotarpius ir pumpurų formavimosi metu. Vanduo turi pasiekti šaknų zoną, tačiau neturi kauptis aplink kerą. Geriausia laistyti ryte arba vakare, pilant tiesiai ant dirvos, o ne ant lapų ir žiedų. Mulčias iš komposto ar smulkintos žievės padeda išlaikyti drėgmę, bet jo sluoksnis neturėtų liesti stiebų.
Šviesa
Didingasis pentinius geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna ne mažiau kaip kelias valandas tiesioginės šviesos per dieną. Lengvas popietinis šešėlis karščiausiu metu gali būti naudingas, ypač sausesnėje vietoje, tačiau per didelis pavėsis susilpnina stiebus ir sumažina žiedų gausą. Pasirinkite vietą, apsaugotą nuo stipraus vėjo, nes aukšti žiedynai lengvai išvirsta.
Didingasis pentinius (Delphinium elatum) kilęs iš Europos kalnų pievų ir kitų vėsesnių Šiaurės pusrutulio regionų. Gamtoje jis auga atvirose, saulėtose vietose, kur dirva būna derlinga, bet neužmirkusi. Sodininkystėje dažniausiai auginamos iš šios rūšies kilusios veislės ir hibridai, pasižymintys skirtingu aukščiu bei žiedų spalvomis. Lietuvos klimatas jam paprastai tinkamas, tačiau augalas nemėgsta užmirkusios žemės ir karštos, sausos vietos. Geriausiai jaučiasi ten, kur vasaros nėra pernelyg kaitrios, o žiemą šaknys apsaugotos nuo stovinčio vandens.
Tai tvirtas, tačiau aukštas žolinis daugiametis augalas, dažniausiai užaugantis maždaug iki vieno ar dviejų metrų, priklausomai nuo veislės ir augimo sąlygų. Lapai giliai suskaldyti, žali, sudarantys tankų kupstelį. Iš jo iškyla statūs žiedynstiebiai, apaugę daugybe taurės formos žiedų. Žiedai gali būti mėlyni, žydri, violetiniai, balti arba rausvi, kartais su kontrastinga akute viduryje. Žydėjimas dažniausiai prasideda vasaros pradžioje, o nukirpus nužydėjusius žiedynus kai kurios veislės gali pražysti dar kartą vasaros pabaigoje.
Šis pentinius nėra kambarinis augalas, todėl namuose jo auginti nereikėtų. Sode parinkite saulėtą arba lengvai dalinai saulėtą vietą, kur augalas gautų bent kelias valandas tiesioginės šviesos kasdien. Aukšti žiedynai gražiai atrodo gėlyno gale, prie tvoros ar tarp kitų aukštesnių daugiamečių augalų. Vieta turėtų būti apsaugota nuo stiprių vėjų, nes sunkūs žiedynai gali išvirsti arba nulūžti. Venkite duobių, kur kaupiasi lietaus ar tirpstančio sniego vanduo, taip pat labai karštų vietų prie įkaitusios sienos.
Pavasarį aplink kerą paskleiskite komposto arba gerai perpuvusio mėšlo sluoksnį, tačiau jo nepriglauskite prie stiebų. Sausros metu laistykite gausiai, bet tik tuomet, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis; vandenį pilkite prie žemės, ne ant lapų. Aukštoms veislėms atramas įrenkite dar prieš stiebams smarkiai ištįstant. Nužydėjusius žiedynus nukirpkite iki sveiko lapų mazgo, kad augalas neeikvotų jėgų sėkloms. Rudenį stiebus patrumpinkite, o aplink šaknis galima paskleisti lengvą komposto sluoksnį, jei dirva gerai drenuojama.
Didingąjį pentinį galima dauginti sėklomis, kerų dalijimu arba baziniais auginiais. Sėklos sudygsta geriau po vėsaus laikotarpio, todėl jas dažnai sėjama į dėžutes rudenį arba stratifikavus vėsioje vietoje. Sėjinukai ne visada atkartoja motininio augalo spalvą ir formą, ypač jei auginate veislę. Kerus dalykite pavasarį, kai augimas dar tik prasideda, arba po žydėjimo, atsargiai atskirdami stiprias dalis su šaknimis. Dauginant vertingą veislę, baziniai auginiai leidžia išlaikyti jos savybes, tačiau jiems reikia pastovios drėgmės ir švaraus substrato.
Dažniausia klaida – pasodinti pentinį sausoje, skurdžioje dirvoje ir tikėtis vešlių žiedynų. Ne mažiau žalingas ir nuolatinis dirvos permirkimas, ypač žiemą, nes nuo jo gali pūti šaknys. Per vėlai įrengtos atramos dažnai pažeidžia šaknis arba nebesulaiko aukštų stiebų. Pertręšus azoto trąšomis augalas išaugina daug lapų, tačiau stiebai tampa silpnesni, o žiedynai gali išvirsti. Nupjauti visą kerą dar pavasarį taip pat nereikėtų, nes jauni ūgliai lengvai nukenčia nuo šalnų. Nepamirškite, kad žiedynų svoris didėja po lietaus.
Pentinį gali pažeisti miltligė, rūdys, lapų dėmėtligės ir šaknų puviniai. Miltligę dažniau skatina sausra prie šaknų, prasta oro cirkuliacija ir tankus pasodinimas, todėl laistykite dirvą, retinkite susigrūdusius stiebus ir nepertręškite. Šaknų puvinio rizika ypač didelė sunkioje, blogai drenuojamoje žemėje. Iš kenkėjų pasitaiko amarų, šliužų ir sraigių, kurie gali apnikti jaunus ūglius bei lapus. Reguliariai apžiūrėkite augalą, pažeistas dalis pašalinkite, o apsaugos priemones rinkitės pagal konkretaus kenkėjo gausumą.
Didingasis pentinius priklauso vėdryninių šeimai, kuriai būdingi įspūdingi, bet dažnai nuodingi augalai. Jo žiedyno viršuje esantis išaugimas primena pentę, todėl ir kilo lietuviškas genties pavadinimas. Ilgi žiedynai labai mėgstami bičių, kamanių ir kitų apdulkintojų, todėl šis augalas tinka natūralistiniam sodui. Nuskinti žiedynai gali būti naudojami puokštėms, tačiau vazoje jų stiebus verta dažnai patrumpinti ir keisti vandenį. Skirtingos veislės labai skiriasi aukščiu, žydėjimo laiku, atsparumu išgulimui ir gebėjimu pakartotinai žydėti po pirmojo žydėjimo.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Sodinukus geriausia sodinti pavasarį, kai dirva jau atšilusi, arba ankstyvą rudenį. Rinkitės ne per karštą dieną ir po persodinimo palaikykite tolygią drėgmę.
Daugeliui aukštų veislių atrama labai rekomenduojama. Ją įrenkite pavasarį, kol stiebai dar nedideli, kad augalas neišvirstų nuo vėjo ar lietaus.
Dažniausios priežastys – per mažai saulės, skurdi dirva, sausra, per daug azoto arba per tankus kerų augimas. Padeda saulėta vieta, kompostas, saikingas tręšimas ir nužydėjusių žiedynų pašalinimas.