Isopas
Hyssopus officinalis
Isopas – kvapus, nereiklus daugiametis prieskoninis augalas, vasarą pasipuošiantis ryškiais žiedais ir pritraukiantis bites bei drugelius. Jis puikiai tinka saulėtam darželiui, žolelių lysvei, alpinariumui ar auginimui vazone.
Laistymas
Laistykite saikingai, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta. Įsišaknijęs isopas geriau pakelia trumpą sausrą nei nuolatinę drėgmę, todėl nepalikite vandens vazono lėkštelėje ir venkite laistyti kasdien.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Isopui reikia saulėtos vietos – bent kelių valandų tiesioginės saulės per dieną. Kuo daugiau šviesos, tuo kompaktiškesnis kerelis, gausesnis žydėjimas ir ryškesnis lapų aromatas.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Isopo lapai vartojami kaip prieskonis, tačiau tik nedideliais kulinariniais kiekiais. Koncentruoto eterinio aliejaus ir didelių augalo kiekių vartoti nereikėtų; nėštumo, žindymo ar sveikatos sutrikimų atveju dėl vidinio vartojimo būtina pasitarti su gydytoju. Saugokite nuo augintinių, ypač nuo eterinio aliejaus ir didesnio kiekio augalo.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Vazone auginamą isopą persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo visą indą arba dirva pernelyg greitai išdžiūsta. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo skylėmis ir laidų, ne per daug durpingą substratą. Lauke augančio isopo persodinti dažniausiai nereikia.
Temperatūra ir drėgmė
Isopas yra atsparus vidutinio klimato augalas ir nemėgsta tvankios, labai drėgnos aplinkos. Jam tinka įprastos lauko sąlygos, gera oro cirkuliacija ir sausesnė dirva. Žiemą svarbiausia apsaugoti šaknis nuo užmirkimo, o ne nuo perteklinės šilumos.
Isopas
Hyssopus officinalis
Prieskoniniai
Laistymas
Laistykite saikingai, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta. Įsišaknijęs isopas geriau pakelia trumpą sausrą nei nuolatinę drėgmę, todėl nepalikite vandens vazono lėkštelėje ir venkite laistyti kasdien.
Šviesa
Isopui reikia saulėtos vietos – bent kelių valandų tiesioginės saulės per dieną. Kuo daugiau šviesos, tuo kompaktiškesnis kerelis, gausesnis žydėjimas ir ryškesnis lapų aromatas.
Isopas (Hyssopus officinalis) – daugiametis notrelinių šeimos prieskoninis ir vaistinis augalas. Jis kilęs iš pietų Europos, Viduržemio jūros regiono ir vakarų Azijos, tačiau dėl atsparumo bei nereiklumo plačiai auginamas įvairiose šalyse. Lietuvos klimato sąlygomis isopas dažniausiai gerai žiemoja tinkamai parinktoje, neužmirkstančioje vietoje.
Šis augalas formuoja tankų, šakotą, maždaug 30–60 cm aukščio kerelį. Jo siauri, tamsiai žali lapai yra labai aromatingi, o vasarą stiebų viršūnėse susitelkia smulkūs mėlyni, violetiniai, rožiniai arba balti žiedai. Isopas žydi ilgai, ypač jei nužydėję žiedynai laiku pašalinami. Žieduose gausu nektaro, todėl augalas vertingas bitėms, kamanėms ir kitiems apdulkintojams.
Vieta ir dirvožemis
Isopui reikia kuo daugiau saulės. Geriausiai jis auga atviroje, šiltoje vietoje, lengvame ir gerai drenuojamame dirvožemyje. Tinka priesmėlis, kalkingesnė žemė ar akmenuotas alpinariumo gruntas. Sunkioje, nuolat šlapioje dirvoje šaknys gali pradėti pūti, todėl prieš sodinant verta pagerinti drenažą įmaišant smėlio, smulkaus žvyro ar komposto. Vazone būtina pasirinkti indą su skylėmis vandeniui nutekėti.
Laistymas ir tręšimas
Įsišaknijęs isopas yra gana atsparus sausrai. Laistyti reikėtų tada, kai dirva pastebimai pradžiūsta, o ne pagal griežtą grafiką. Karštu ir sausu laikotarpiu jaunus augalus laistykite dažniau, tačiau tarp laistymų leiskite žemei pradžiūti. Perteklinė drėgmė isopui pavojingesnė už trumpalaikį sausros periodą. Tręšti dažniausiai pakanka saikingai pavasarį; per daug azoto skatinamas lapų augimas, tačiau augalas gali prasčiau žydėti ir būti ne toks aromatingas.
Genėjimas ir žiemojimas
Po žydėjimo galima nukirpti nužydėjusius žiedynus ir šiek tiek patrumpinti ištįsusius ūglius. Toks genėjimas padeda išlaikyti kompaktišką kerelio formą. Stipraus genėjimo iki pat senos, sumedėjusios augalo dalies geriau vengti, nes isopas iš jos ne visada patikimai atželia. Rudenį augalo nereikia gausiai laistyti ar tręšti. Gerai drenuotoje dirvoje jis paprastai žiemoja be ypatingos apsaugos, o labai atviroje ir šaltoje vietoje galima lengvai pridengti eglišakėmis.
Dažniausios klaidos
• Isopas pasodinamas pavėsyje, todėl ištįsta, prasčiau žydi ir praranda dalį aromato.
• Laistoma per dažnai, ypač vazone ar sunkioje dirvoje, kur kaupiasi vanduo.
• Naudojama per daug trąšų, ypač azotinių, todėl augalas tampa vešlus, bet mažiau žydintis.
• Kerelis nukerpamas labai vėlai rudenį arba per giliai į seną sumedėjusią dalį.
• Vazoninis augalas paliekamas žiemoti inde, kuriame šaknų gumulas gali visiškai peršalti ir sudrėkti.
Įdomūs faktai
Isopo lapai ir jauni ūgliai pasižymi intensyviu, šiek tiek kamparu primenančiu aromatu. Virtuvėje jie naudojami saikingai sriuboms, troškiniams, padažams, salotoms ir žolelių mišiniams pagardinti. Džiovinant kvapas išlieka, tačiau stiprus skonis reiškia, kad dažniausiai pakanka nedidelio kiekio. Isopas taip pat tradiciškai minimas žolinių arbatų sudėtyje, tačiau gydomaisiais tikslais jo vartoti nereikėtų nepasitarus su sveikatos specialistu. Augalas gali būti dauginamas sėklomis, žaliaisiais auginiais arba dalijant kerelį. Reguliariai skinant jaunus ūglius, augalas išlieka tankesnis ir ilgiau išlaiko dekoratyvumą.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip. Parinkite saulėtą vietą, vazoną su drenažo skylėmis ir laidų substratą. Laistykite tik pradžiūvus dirvai, nes vazone užsilaikantis vanduo gali pažeisti šaknis.
Po žydėjimo pašalinkite nužydėjusius žiedynus ir patrumpinkite ištįsusius ūglius. Nekirpkite labai giliai į seną, sumedėjusią stiebų dalį, nes iš jos augalas gali sunkiai atželti.
Dažniausiai taip, jei auga saulėtoje, gerai drenuojamoje vietoje. Didesnę riziką kelia ne vien šaltis, o žiemą dirvoje užsilaikanti drėgmė. Vazone augantį augalą verta apsaugoti nuo visiško šaknų gumulo peršalimo.
