← Grįžti į katalogą
Karališkoji begonija nuotrauka
Kambariniai

Karališkoji begonija

Begonia rex

Karališkoji begonija žavi įspūdingais, dažnai sidabriškais, violetiniais, žaliais ar rausvais lapais, kurių raštai primena tapybą. Tai dekoratyvus, bet šiek tiek reiklesnis kambarinis augalas, geriausiai augantis stabilioje aplinkoje be staigių pokyčių.

Laistymas

Laistykite, kai viršutiniai 2–3 cm substrato pradžiūsta. Pilkite kambario temperatūros, geriausia minkštesnį vandenį prie vazono krašto, neleisdami jam patekti ant lapų. Po kelių minučių išpilkite perteklių iš lėkštelės. Žiemą laistykite rečiau, tačiau neleiskite šaknynui visiškai išdžiūti.

Šviesa

Šis augalas mėgsta pusiau šviesą. Reikalinga ryški, išsklaidyta šviesa. Rytinis arba vakarinis langas paprastai tinka geriausiai, o prie pietinio lango augalą saugokite nuo vidurdienio saulės lengva užuolaida. Per mažai šviesos išblukina lapų raštus ir skatina ištįsimą.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Karališkoji begonija laikoma nesaugia katėms, šunims ir kitiems augintiniams, nes begonijose yra netirpių kalcio oksalatų. Prarijus gali būti dirginama burna, gausiai seilėtis ar sutrikti rijimas, todėl augalą laikykite gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Patekus į burną ar pasireiškus simptomams, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Sudėtingumas

Vidutinė priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba augalas pradeda lėčiau augti. Rinkitės tik šiek tiek didesnį, negilų vazoną su drenažo skylėmis, nes per dideliame inde žemė ilgai išlieka šlapia. Tinka purus, orui laidus mišinys kambariniams augalams, papildytas perlitu ir šiek tiek smulkios žievės. Po persodinimo kelias dienas laistykite saikingai ir saugokite nuo tiesioginės saulės.

Temperatūra ir drėgmė

Augalui patinka stabili, maždaug 18–24 °C temperatūra ir vidutinė arba didesnė oro drėgmė. Saugokite nuo temperatūros kritimo žemiau maždaug 15 °C, šaltų skersvėjų ir karšto sauso radiatoriaus oro. Oro drėgmę geriau didinti drėkintuvu arba pastačius vazoną ant padėklo su akmenukais ir vandeniu, tačiau vazono dugnas neturi liestis su vandeniu. Lapų dažnai nepurkškite.

Karališkoji begonija priklauso begoninių šeimai, o jos protėvinė rūšis Begonia rex kilusi iš Indijos Asamo regiono. Šiandien namuose dažniausiai auginamos ne grynos rūšys, o daugybė hibridų, vadinamų Begonia rex-cultorum grupe. Natūraliai jos auga šiltuose, drėgnuose miškuose, kur gauna daug išsklaidytos šviesos ir yra apsaugotos nuo kaitrios saulės. Šis augalas nėra tikra svogūninė ar gumbinė kambarinė begonija, todėl jo priežiūra ir augimo būdas skiriasi nuo kai kurių kitų begonijų. Kilmė paaiškina, kodėl jam svarbi drėgna, bet neužmirkusi terpė.

Karališkoji begonija dažniausiai formuoja žemą, platų lapų kerą, o stiebai auga trumpi, sultingi ir šiek tiek šliaužiantys. Lapai gali būti apvalūs, smailėjantys ar net netaisyklingai skiautėti, jų paviršius dažnai būna aksominis. Spalvų deriniai priklauso nuo veislės: pasitaiko sidabrinių, bordo, alyvinių, tamsiai žalių, rožinių ir beveik juodų plotų. Lapų gyslos ar spiraliniai raštai suteikia augalui išskirtinumo net tada, kai jis nežydi. Smulkūs rausvi arba balti žiedai pasirodo rečiau ir paprastai nėra pagrindinė dekoratyvinė savybė.

Geriausia vieta karališkajai begonijai yra šviesi palangė ar lentyna prie rytinio arba vakarinio lango, kur augalą pasiekia išsklaidyta šviesa. Prie pietinio lango ją reikėtų laikyti toliau nuo stiklo arba pridengti plona užuolaida, nes tiesioginiai spinduliai gali išdeginti lapus. Venkite skersvėjų, šaltos palangės, radiatoriaus ir vietos prie dažnai varstomų durų. Augalą verta pasukti kas kelias savaites, kad lapai augtų tolygiai. Per tamsioje vietoje spalvos blanksta, lapkočiai ištįsta, o kerelis tampa retesnis.

Laistykite tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, tačiau neleiskite visam vazonui ilgai išdžiūti. Vandenį pilkite prie žemės, stengdamiesi nesušlapinti lapų ir jų pažastų, nes drėgmė ant lapų skatina dėmes bei puvinius. Po laistymo išpilkite vandenį iš lėkštelės ir patikrinkite, ar drenažo skylutės neužsikimšusios. Pavasarį ir vasarą augimo metu galima tręšti silpnu kambariniams lapiniams augalams skirtu tirpalu, o rudenį ir žiemą tręšimą retinkite. Dulkes nuo lapų geriau nuvalyti minkštu sausu teptuku.

Karališkąją begoniją dažniausiai patogu dauginti lapo dalimis arba lapų auginiais. Sveiką lapą galima paguldyti ant lengvo, drėgno substrato ir keliose vietose pritvirtinti, kad pjūvio vietos liestųsi su žeme. Kitas būdas – lapą su trumpu lapkočiu įsodinti į purų mišinį, palaikant šilumą ir saikingą drėgmę. Indą uždengus skaidriu dangčiu, būtina kasdien trumpai vėdinti, kad nesikauptų kondensatas. Nauji augalėliai susiformuoja ne iš karto, todėl svarbiausia kantrybė ir pastovi, bet ne šlapia aplinka.

Dažniausia klaida – begonijos laistymas pagal nustatytą grafiką, neatsižvelgiant į substrato drėgmę ir metų laiką. Per šlapia žemė greitai pažeidžia jautrias šaknis, ypač jei vazonas per didelis arba neturi drenažo. Ne mažiau kenksminga kaitri vidurdienio saulė, nuo kurios ant lapų atsiranda rusvų nudegimų. Lapų purškimas šaltu vandeniu taip pat nėra geras sprendimas, nes drėgmė gali užsilaikyti aksominiame paviršiuje. Staigus vietos pakeitimas, šaltis ar pertręšimas dažnai sukelia lapų kritimą ir augimo sulėtėjimą.

Karališkąją begoniją gali pulti voratinklinės erkės, tripsai, amarai ir miltuotieji skydamariai, ypač kai oras sausas arba augalas nusilpęs. Erkes išduoda smulkūs šviesūs taškai ir plonas voratinklis, o tripsai palieka sidabriškus pažeidimus bei tamsias išmatas. Dažnos problemos yra šaknų puvinys, lapų dėmėtumas ir miltligė, kurią skatina prasta oro cirkuliacija bei nuolatinė drėgmė ant lapų. Įtartiną augalą atskirkite nuo kitų, pašalinkite pažeistus lapus ir pirmiausia nuplaukite kenkėjus. Prireikus naudokite kambariniams augalams tinkamas priemones pagal etiketę.

Karališkosios begonijos lapų raštai nėra vienodi, todėl net tos pačios veislės augalai gali šiek tiek skirtis. Spalvų intensyvumą dažnai lemia šviesos kiekis, tačiau per stipri saulė ne paryškina lapus, o juos nudegina. Daugelis veislių turi spiralę primenančią lapo pagrindo formą, padedančią lapui išsidėstyti aplink trumpą stiebą. Augalas gali žydėti, tačiau žiedynstiebius kai kurie augintojai nukerpa, kad daugiau energijos liktų lapams. Sėkmingiausiai jis auga tada, kai priežiūra yra tolygi ir augalas nėra nuolat kilnojamas.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Rudi kraštai dažniausiai atsiranda dėl per sauso oro, nereguliaraus laistymo, šalto skersvėjo arba per kaitrios saulės. Patikrinkite substrato drėgmę, perkelkite augalą nuo radiatoriaus ir saugokite nuo tiesioginių vidurdienio spindulių.

Geriau nepurkšti tiesiai ant aksominių lapų. Užsilaikęs vanduo gali sukelti dėmes ir puvinius, todėl drėgmei didinti naudokite oro drėkintuvą arba padėklą su akmenukais ir vandeniu.

Lapų kritimą dažniausiai sukelia perlaistymas, šaltis, skersvėjis arba staigus vietos pakeitimas. Įvertinkite šaknų būklę, leiskite viršutiniam substrato sluoksniui pradžiūti ir laikykite augalą stabilioje, šiltoje vietoje.