← Grįžti į katalogą
Radvano adiantas nuotrauka
Kambariniai

Radvano adiantas

Adiantum raddianum

Radvano adiantas – gležnas, ažūriškas papartis, namuose kuriantis gaivos ir miško pavėsio įspūdį. Jo vėduokliški lapeliai ypač gražiai atrodo pakabintame vazone, tačiau augalas mėgsta pastovią drėgmę ir švelnią priežiūrą.

Laistymas

Laistykite reguliariai, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, bet neleiskite žemei visiškai išdžiūti. Naudokite kambario temperatūros, geriausia minkštą vandenį. Po laistymo išpilkite susikaupusį vandenį iš vazono lėkštelės. Žiemą, sumažėjus augimo tempui, laistykite rečiau, tačiau substratas vis tiek turi išlikti šiek tiek drėgnas.

Šviesa

Šis augalas mėgsta pusiau šviesą. Rinkitės ryškią, išsklaidytą šviesą be kaitrios tiesioginės saulės. Tinka rytinė, šiaurinė arba nuo lango kiek atitraukta vakarinė palangė. Pietinėje pusėje augalą pridenkite plona užuolaida. Per stipri saulė gali išblukinti ir nudeginti lapelius, o labai tamsi vieta skatins silpnesnį augimą.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Radvano adiantas laikomas netoksišku katėms ir šunims, tačiau augintiniams ar vaikams suėdus didesnį kiekį bet kurio augalo gali sutrikti virškinimas. Augalų priežiūrai naudojamas trąšas ir kenkėjų kontrolės priemones laikykite nepasiekiamas.

Sudėtingumas

Sunki priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba augalas pradeda greitai džiūti po laistymo. Rinkitės tik šiek tiek didesnį indą su drenažo anga ir purų, orui laidų substratą kambariniams augalams ar paparčiams. Persodinant stenkitės nepažeisti šaknų gumulo ir augalo nesodinkite giliau nei augo anksčiau. Po procedūros palaikykite tolygią drėgmę bei kelias dienas saugokite nuo tiesioginės saulės.

Temperatūra ir drėgmė

Geriausiai auga šiltoje, stabilioje patalpoje, toliau nuo šaltų skersvėjų ir radiatorių. Jam ypač svarbus drėgnesnis oras, todėl sauso šildymo sezono metu pravartu naudoti oro drėkintuvą arba augalą laikyti kitų augalų grupėje. Jei drėgmė labai maža, lapelių galiukai džiūsta, tačiau nuolatinis lapų purškimas nėra patikimas sprendimas ir gali skatinti dėmes. Staigių temperatūros pokyčių venkite.

Radvano adiantas (Adiantum raddianum) kilęs iš tropinių ir subtropinių Amerikos regionų, kur auga drėgnose, nuo tiesioginės saulės apsaugotose vietose. Gamtoje jis dažnai įsikuria prie upelių, uolų plyšiuose ar miško paklotėje. Šiltas klimatas ir tolygi oro bei dirvos drėgmė paaiškina, kodėl kambariuose šis papartis jautriai reaguoja į sausą orą. Lietuvoje jis dažniausiai auginamas kaip kambarinis augalas. Lauke mūsų žiemų nepakelia, todėl į sodą gali būti išnešamas tik šiltuoju sezonu.

Tai nedidelis arba vidutinio dydžio papartis, formuojantis tankų, lengvą lapų kupstą. Jo lapkočiai dažniausiai būna tamsūs, ploni ir blizgūs, o smulkūs lapeliai išsidėstę ant gležnų šoninių šakelių. Lapeliai primena mažas vėduokles ir sukuria nėriniuotą, labai dekoratyvų siluetą. Nauji lapai iš pradžių išsiskleidžia susisukę, šviesesni, vėliau tampa sodriai žali. Augalas nežydi, nes dauginasi sporomis, kurios susidaro apatinėje subrendusių lapelių pusėje.

Adiantui tinkamiausia šviesi vieta be kaitrios vidurdienio saulės, pavyzdžiui, rytinė ar šiaurinė palangė. Jis taip pat gerai auga keliolika žingsnių nuo vakarinio ar pietinio lango, jei šviesą sušvelnina užuolaida. Venkite vietos prie radiatoriaus, kondicionieriaus, dažnai varstomų durų ir šaltų lango stiklų. Augalas gražiai atrodo ant lentynos arba pakabintame vazone, tačiau turi būti lengvai pasiekiamas laistymui. Šalia kitų augalų dažnai susidaro drėgnesnis mikroklimatas, kuris adiantui palankus.

Laistykite tada, kai substrato paviršius vos pradžiūsta, neleisdami visam žemės gumului išdžiūti. Vandens perteklių iš lėkštelės visada išpilkite, nes nuolat šlapias substratas gali pažeisti šaknis. Geriausia naudoti minkštą, kambario temperatūros vandenį, o lapų nelaistyti stipria srove. Sausame kambaryje padeda oro drėkintuvas, augalų grupė arba indas su drėgnais akmenukais, tačiau vazono dugnas neturi stovėti vandenyje. Aktyvaus augimo metu tręškite silpnu kambarinių augalų trąšų tirpalu, ne dažniau nei nurodyta etiketėje.

Namų sąlygomis patikimiausias dauginimo būdas yra suaugusio, gerai išsikerojusio kerelio dalijimas persodinant. Atsargiai išimkite augalą iš vazono ir rankomis arba švariu peiliu atskirkite dalį su šaknimis bei keliais sveikais ūgliais. Kiekvieną dalį sodinkite į nedidelį indą su puriu, vandeniui laidžiu substratu ir palaikykite tolygią drėgmę. Po dalijimo augalas kurį laiką gali augti lėčiau, todėl saugokite jį nuo saulės ir skersvėjų. Dauginimas sporomis įmanomas, tačiau namuose reikalauja sterilumo, kantrybės ir pastovesnių sąlygų.

Dažniausia klaida – leisti substratui visiškai išdžiūti, nes adiantas į tokį stresą dažnai reaguoja greitai paruduojančiais ir byrančiais lapais. Ne mažiau žalingas ir nuolatinis mirkimas, ypač vazone be geros drenažo angos. Tiesioginė saulė gali nudeginti gležnus lapelius, o sausas oras skatina jų kraštų džiūvimą. Augalas taip pat nemėgsta staigių vietos, temperatūros ar laistymo režimo pokyčių. Nudžiūvusių lapų nebandykite atgaivinti, tačiau nukirpkite juos prie pagrindo ir toliau prižiūrėkite stabiliai.

Susilpnėjusį adiantą gali apnikti skydamariai, amarai ar voratinklinės erkės, ypač kai patalpoje labai sausa. Kenkėjus apžiūrėkite lapelių apačioje, ant lapkočių ir ties jaunų ūglių pagrindu. Pavienius vabzdžius galima nuvalyti drėgnu vatos tamponu, o gausesniam antplūdžiui naudokite kambariniams augalams skirtą preparatą pagal etiketę. Perlaistymas ir prastas drenažas sudaro sąlygas šaknų puviniui, kurį rodo vystantys lapai bei nemalonus substrato kvapas. Pažeistą augalą atskirkite, pašalinkite supuvusias šaknis ir persodinkite į šviežią žemę.

Adiantus išskiria labai ploni, tamsūs lapkočiai, kurie dažnai atrodo beveik juodi ir ryškiai kontrastuoja su žaliais lapeliais. Jo genties pavadinimas siejamas su graikiška reikšme „nesudrėkstantis“, nes vandens lašeliai nuo lapelių gali nuriedėti jų lengvai nepermirkę. Vis dėlto ši savybė nereiškia, kad augalą reikėtų dažnai purkšti ar laikyti šlapią. Papartis neturi žiedų ir sėklų, o gyvenimo cikle svarbų vaidmenį atlieka sporos. Tinkamomis sąlygomis jis gali ilgai puošti namus, tačiau nemėgsta net trumpalaikio visiško išdžiūvimo.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai taip nutinka dėl išdžiūvusio substrato, per sauso oro, tiesioginės saulės arba staigių priežiūros pokyčių. Patikrinkite drėgmę, perkelkite augalą į išsklaidytą šviesą ir pašalinkite visiškai nudžiūvusius lapus.

Retkarčiais galima lengvai sudrėkinti orą aplink augalą, tačiau purškimas pats savaime neišsprendžia sauso oro problemos. Patikimiau naudoti oro drėkintuvą, o lapų nepalikti ilgai šlapių.

Persodinkite tada, kai šaknys užpildo vazoną arba substratas po laistymo pradeda labai greitai džiūti. Dažniausiai pakanka persodinimo pavasarį, naudojant tik šiek tiek didesnį indą su drenažo anga.