← Grįžti į katalogą
Nolina nuotrauka
Kambariniai

Nolina

Beaucarnea recurvata

Nolina – išraiškingas, lėtai augantis kambarinis augalas, primenantis mažą palmę su smailių lapų kupolu. Dėl sustorėjusio kamieno ji puikiai prisitaiko prie sausesnio namų oro ir nereikalauja sudėtingos priežiūros.

Laistymas

Laistykite tik visiškai ar beveik visiškai išdžiūvus substratui. Palaistę gerai sudrėkinkite visą žemės gumulą, leiskite vandens pertekliui išbėgti ir nepalikite jo lėkštelėje. Žiemą, ypač laikant vėsiau ir mažiau šviesioje vietoje, laistymo intervalai turi būti ilgesni. Geriau vieną kartą palaistyti gausiau, o vėliau palaukti, nei dažnai drėkinti nedideliais kiekiais.

Šviesa

Šis augalas mėgsta šviesą. Nolinai reikia daug šviesos ir ji geriausiai jaučiasi prie šviesaus lango, į kurį patenka kelių valandų tiesioginė saulė. Prie intensyvios saulės augalą pratinkite palaipsniui, kad lapai neapsviltų. Jei šviesos trūksta, lapai gali labiau svyruoti, retėti, o augimas tampa vangus. Augalą retkarčiais pasukite, kad lapų kuokštas augtų tolygiai.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Beaucarnea recurvata paprastai laikoma netoksiška katėms ir šunims. Vis dėlto gyvūnui suėdus didesnį kiekį bet kurio augalo gali sutrikti virškinimas, o ilgi lapai gali sudirginti burną ar sužeisti smalsų augintinį. Jei gyvūnas suėdė daug augalo arba atsirado negalavimo požymių, kreipkitės į veterinarą. Lapų kraštai gali būti šiurkštūs, todėl vazoną laikykite taip, kad jo nepasiektų maži vaikai.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba pradeda lįsti pro drenažo angas. Naujas vazonas turėtų būti tik šiek tiek didesnis už ankstesnį ir būtinai turėti vandens nutekėjimo angas. Rinkitės kaktusams ar sukulentams skirtą, mineralinėmis dalelėmis pagerintą substratą. Po persodinimo neskubėkite gausiai laistyti, ypač jei buvo pažeistos šaknys. Nolinai patinka, kai vazone lieka šiek tiek ankščiau, nes per didelis vazonas ilgai išlaiko drėgmę.

Temperatūra ir drėgmė

Aktyvaus augimo metu nolina gerai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje, o žiemą gali būti laikoma vėsiau, tačiau temperatūra neturėtų kristi žemiau maždaug 10 °C. Svarbiausia saugoti ją nuo šalčio, šaltų lango stiklų ir staigių temperatūros svyravimų. Įprasta namų oro drėgmė jai dažniausiai pakankama, todėl papildomas drėkintuvas nebūtinas. Lapų purkšti reguliariai nereikia, ypač jei vanduo kaupiasi tankiame lapų kuokšte.

Nolina, moksliniu pavadinimu Beaucarnea recurvata, kilusi iš sausringų Meksikos regionų, kur auga atvirose, saulėtose vietovėse. Gamtoje ji prisitaikiusi prie ilgų sausesnių laikotarpių ir trumpų, gausesnių liūčių. Dažnai vadinama dramblio koja arba buteliniu medžiu dėl prie pagrindo sustorėjusio kamieno. Nors buityje ji auginama kaip kambarinis augalas, tinkamomis sąlygomis gali tapti dideliu, įspūdingu augalu. Mūsų krašte nolina lauke nežiemoja, todėl auginama vazone ir šaltuoju metu saugoma nuo šalčio.

Nolina išsiskiria svogūniškai sustorėjusiu kamieno pagrindu, kuriame kaupia vandens atsargas. Iš kamieno viršūnės auga ilgi, siauri, lankstūs lapai, dažniausiai sudarantys tankų, žemyn svyrantį kuokštą. Lapų spalva paprastai būna sodriai žalia, o jų kraštai gali būti gana aštrūs. Jaunas augalas primena nedidelę skulptūrišką palmę, tačiau botaniškai palmėmis nelaikomas. Nolina auga lėtai, todėl ilgai išlieka kompaktiška, bet su metais gali išauginti kelis kamienus ar šoninius ūglius.

Nolinai tinkamiausia labai šviesi vieta prie pietrytinio, pietinio ar pietvakarinio lango. Prie tiesioginės saulės ją pratinkite palaipsniui, ypač jei augalas anksčiau stovėjo toliau nuo lango. Erdvė turėtų būti tokia, kad ilgi lapai nesiremtų į sieną, užuolaidas ar dažnai praeinančius žmones. Nolina gražiai atrodo ant žemo staliuko, augalų stovo arba šviesioje svetainėje. Venkite tamsių kampų, nuolatinio vėsaus skersvėjo ir vietos prie karšto radiatoriaus, kuris gali perdžiovinti lapų galiukus.

Laistykite tik tada, kai žemė vazone gerai išdžiūsta, o vėsesniu metų laiku – dar rečiau. Vandenį pilkite gausiai, kol jis išbėgs pro vazono apačią, tačiau po kelių minučių išpilkite susikaupusį likutį. Pavasarį ir vasarą augalą galima tręšti silpnu kambariniams augalams skirtų trąšų tirpalu, bet ne dažniau, nei nurodyta etiketėje. Dulkes nuo lapų retkarčiais nuvalykite drėgna minkšta šluoste arba nuplaukite drungnu vandeniu. Gelstančius ar visiškai nudžiūvusius lapus pašalinkite prie pagrindo, neplėšdami sveikų audinių.

Nolina dažniausiai dauginama sėklomis, tačiau namų sąlygomis tai kantrus ir ne visada sėkmingas būdas. Sėklos sėjamos į lengvą, laidų substratą ir laikomos šiltai bei šviesiai, neperlaistant. Kartais senesnis augalas išaugina šoninius ūglius, kuriuos galima atskirti, kai jie jau turi savas šaknis arba pakankamai tvirtą pagrindą. Atskirtą ūglį sodinkite į nedidelį vazoną su labai pralaidžiu mišiniu. Po persodinimo laistykite saikingai, nes neįsišaknijęs augalas ypač jautrus pertekliniam vandeniui.

Dažniausia klaida – nolina laistoma pagal savaitės grafiką, neatsižvelgiant į vazono žemės drėgmę. Per dažnas laistymas ir sunkus, vandens nepraleidžiantis substratas gali pažeisti šaknis bei kamieno pagrindą. Kita problema kyla pastačius augalą per tamsiai: lapai ištįsta, praranda tvirtumą, o augimas sulėtėja. Staigus perkėlimas į kaitrią saulę gali nudeginti lapus, todėl šviesos pokyčius atlikite palaipsniui. Taip pat nereikėtų nuolat kirpti rudų galiukų giliai į žalią lapo dalį, nes pjūvis tik labiau matysis.

Sveika nolina paprastai nėra labai jautri ligoms, tačiau ją gali pažeisti šaknų ar kamieno puvinys, ypač dėl užmirkimo. Puvimo požymiai – minkštėjantis kamienas, nemalonus kvapas, staigus lapų glembimas arba tamsėjimas. Iš kenkėjų kartais pasitaiko skydamarių, miltuotųjų skydamarių ir voratinklinių erkių. Apžiūrėkite lapų pagrindus, tarpus ir kamieno įdubas, ypač jei augalas stovi sausame, šiltame ore. Pastebėję kenkėjų, izoliuokite noliną, nuvalykite juos ir pasirinkite kambariniams augalams tinkamą apsaugos priemonę pagal etiketę.

Nolinos sustorėjęs kamienas veikia tarsi natūralus vandens rezervuaras, todėl augalas geriau ištveria trumpą užmaršumą nei perteklinį rūpestį. Jos lapai kartais vadinami „ponio uodega“ dėl svyrančio, smailėjančio kuokšto. Tinkamomis sąlygomis nolina gali gyventi daugelį metų ir tapti svarbiu interjero akcentu. Senesni augalai gali išsišakoti, o palankiomis sąlygomis kartais suformuoja ne vieną lapų skrotelę. Nors augimas lėtas, kiekvienas naujas lapų kuokštas aiškiai parodo, kad augalas gauna pakankamai šviesos ir nėra perlaistomas.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Laistykite tik tada, kai substratas gerai išdžiūsta. Dažnis priklauso nuo vazono dydžio, šviesos, temperatūros ir metų laiko, todėl patikimiau tikrinti žemę, o ne laikytis fiksuoto grafiko.

Lapų galiukai gali ruduoti dėl sauso oro, netolygaus laistymo, susikaupusių druskų substrate, mechaninio pažeidimo arba per ryškios saulės po staigaus perkėlimo. Pašalinkite tik parudavusią dalį ir įvertinkite bendras augalo sąlygas.

Taip, ji mėgsta labai šviesią vietą ir gali toleruoti tiesioginę saulę. Jei augalas iki šiol stovėjo prietemoje, prie saulėto lango jį perkelkite palaipsniui, kad lapai nepatirtų nudegimų.