Lamerio pachipodis
Pachypodium lamerei
Lamerio pachipodis – įspūdingas sukulentas, primenantis mažą palmę ant dygliuoto kamieno. Tinkamoje vietoje jis auga lėtai, tačiau ilgainiui tampa išskirtiniu ir lengvai atpažįstamu namų augalu.
Laistymas
Laistykite gausiai, tačiau tik visiškai pradžiūvus substratui: vanduo turi išbėgti pro vazono apačią, o perteklių iš padėklo būtina pašalinti. Pavasarį ir vasarą laistyti dažniausiai reikia dažniau, o rudenį bei žiemą – retai ir nedideliais kiekiais, ypač jei augalas numetė lapus. Drėgmę tikrinkite ne pagal kalendorių, o pirštu arba mediniu pagaliuku. Šaltu metų laiku šlapia žemė yra pavojingesnė nei trumpalaikis sausumas.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Pachypodium lamerei reikia labai daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės. Geriausiai tinka pietinė, pietvakarinė ar vakarinė palangė. Po tamsesnio laikotarpio prie saulės pratinkite palaipsniui, kad lapai nenudegtų. Trūkstant šviesos augalas gali ištįsti, retai lapotis ir tapti jautresnis perlaistymui.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Augalas turi aštrius spyglius, todėl jį laikykite vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje. Pažeidus kamieną ar lapus išsiskiriančios sultys gali dirginti odą ir būti kenksmingos prarijus, todėl genėdami ar persodindami mūvėkite pirštines. Jei sultys pateko į akis ar burną, nuplaukite dideliu kiekiu vandens ir prireikus kreipkitės medicininės pagalbos. Saugumo sumetimais šios rūšies nelaikykite saugia augintiniams.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba substratas tampa sunkus ir blogai praleidžia vandenį. Rinkitės tik šiek tiek didesnį indą su drenažo angomis ir laidų substratą sukulentams, papildytą mineraline dalimi. Persodinant saugokite kamieną bei rankas nuo spyglių, o pažeistas šaknis leiskite apdžiūti. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad galimi šaknų pažeidimai užsitrauktų. Sunkus vazonas padės augalui neišvirsti.
Temperatūra ir drėgmė
Šiltuoju sezonu pachipodis geriausiai jaučiasi įprastoje šiltoje kambario temperatūroje ir sausame ore. Žiemą jam reikėtų šviesios, vėsesnės, bet ne šaltos vietos; saugokite nuo šalnų, šalto stiklo ir staigių temperatūros svyravimų. Specialiai didinti oro drėgmės nereikia, o dažnas purškimas gali būti nepageidautinas. Jei patalpa vėsi, laistykite ypač saikingai, nes drėgna žemė tokiomis sąlygomis džiūsta lėtai.
Lamerio pachipodis
Pachypodium lamerei
Sukulentai ir kaktusai
Laistymas
Laistykite gausiai, tačiau tik visiškai pradžiūvus substratui: vanduo turi išbėgti pro vazono apačią, o perteklių iš padėklo būtina pašalinti. Pavasarį ir vasarą laistyti dažniausiai reikia dažniau, o rudenį bei žiemą – retai ir nedideliais kiekiais, ypač jei augalas numetė lapus. Drėgmę tikrinkite ne pagal kalendorių, o pirštu arba mediniu pagaliuku. Šaltu metų laiku šlapia žemė yra pavojingesnė nei trumpalaikis sausumas.
Šviesa
Pachypodium lamerei reikia labai daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės. Geriausiai tinka pietinė, pietvakarinė ar vakarinė palangė. Po tamsesnio laikotarpio prie saulės pratinkite palaipsniui, kad lapai nenudegtų. Trūkstant šviesos augalas gali ištįsti, retai lapotis ir tapti jautresnis perlaistymui.
Lamerio pachipodis (Pachypodium lamerei) kilęs iš Madagaskaro, kur auga sausuose, saulėtuose ir akmenuotuose regionuose. Natūralioje aplinkoje jis prisitaikęs prie sezoninių kritulių ir ilgesnių sausrų. Augalas priklauso stepelinių šeimai, nors savo išvaizda dažnai primena kaktusą ar mažą palmę. Lietuvoje jis dažniausiai auginamas kaip kambarinis vazoninis augalas, nes mūsų žiemos ir drėgnas klimatas jam per šalti. Šiltuoju metų laiku jį galima išnešti į lauką, tačiau tik gerai apsaugojus nuo lietaus ir staigių temperatūros pokyčių.
Pachipodis išsiskiria storu, butelio formos kamienu, kuriame kaupia vandens atsargas. Kamieno paviršių dengia aštrūs spygliai, o viršūnėje susitelkę ilgi, siauri, blizgūs lapai sudaro palmę primenančią skrotelę. Jauni augalai dažniausiai būna žemesni ir apvalesnio kamieno, o laikui bėgant gali išauginti aukštesnį, labiau išreikštą stiebą. Lapai kartais pagelsta ir nukrinta, ypač ramybės laikotarpiu, todėl augalas gali atrodyti beveik be lapų. Esant labai geroms sąlygoms, vyresnis augalas gali sukrauti baltus, kvepiančius žiedus.
Geriausia vieta Lamerio pachipodžiui yra labai šviesi pietinė, pietvakarinė ar vakarinė palangė. Prie ryškios saulės augalą pratinkite palaipsniui, ypač jei jis ką tik atkeliavo iš parduotuvės ar buvo augintas pritemdytoje vietoje. Ant tamsesnės palangės stiebas gali ištįsti, lapai bus retesni, o augalas praras kompaktišką formą. Vazoną statykite ten, kur jo nepasieks skersvėjis ir kur spygliai nekliudys praeinantiems žmonėms. Dėl sunkaus kamieno rinkitės stabilų, ne per lengvą vazoną, ypač jei namuose yra vaikų.
Laistykite tik tada, kai substratas visiškai arba beveik visiškai išdžiūsta, ir kiekvieną kartą vandens perteklių išpilkite iš padėklo. Aktyvaus augimo metu prieš laistydami patikrinkite žemę pirštu, nes dažnis priklauso nuo vazono dydžio, šviesos ir kambario temperatūros. Žiemą, kai augalas auga lėčiau ar numeta lapus, vandens reikia gerokai mažiau. Pavasarį ir vasarą galima tręšti sukulentams skirtomis trąšomis, naudojant silpnesnį tirpalą ir nepertręšiant. Lapus retkarčiais nuvalykite sausa arba vos drėgna šluoste, saugodami rankas nuo spyglių.
Lamerio pachipodis dažniausiai dauginamas sėklomis, tačiau namų sąlygomis tai kantrybės reikalaujantis būdas. Sėklos sėjamos į laidų, lengvai drėgną substratą ir laikomos šiltai bei šviesiai, tačiau ne kaitrioje vidurdienio saulėje. Dygimas gali būti nevienodas, todėl substratas turi būti tik drėgnas, o ne šlapias. Auginius įšaknydinti sunku, be to, pažeidus augalą išsiskiria sultys, todėl šis būdas nėra pirmas pasirinkimas. Daigus persodinkite atsargiai, kai jie sustiprėja ir išaugina kelis tikruosius lapus.
Dažniausia klaida – dažnas laistymas pagal nustatytą grafiką, neatsižvelgiant į tai, ar žemė išdžiūvo. Nuolat šlapias substratas gali pažeisti šaknis ir sukelti kamieno minkštėjimą. Kita klaida yra per mažai šviesos, dėl kurios augalas ištįsta ir tampa ne toks atsparus. Nepatartina skubiai persodinti į labai didelį vazoną, nes jame ilgiau laikosi drėgmė. Taip pat venkite šalto vandens, staigaus perkėlimo iš tamsos į kaitrią saulę ir neatsargaus augalo kilnojimo, kai galima susižeisti spygliais.
Netinkamai prižiūrimą pachipodį dažniausiai vargina šaknų puvinys, ypač kai dirva ilgai lieka šlapia arba vazone nėra drenažo angų. Jo požymiai gali būti minkštėjantis kamienas, nemalonus kvapas, staigus lapų kritimas ar bendras augalo glebumas. Iš kenkėjų pasitaiko voratinklinės erkės, skydamariai ir miltuotieji skydamariai, ypač sausame ore arba ant silpnesnio augalo. Kenkėjus pastebėję anksti, nuvalykite ir izoliuokite augalą nuo kitų. Stipriai pažeistas vietas gydykite tiksliai pagal pasirinktos augalų apsaugos priemonės instrukciją.
Pachypodium pavadinimas reiškia „storakojis“, todėl jis taikliai apibūdina sustorėjusį augalo kamieną. Gamtoje šis kamienas veikia kaip vandens talpykla ir leidžia išgyventi sausesnius laikotarpius. Nors augalas panašus į kaktusą, botaniškai jis nėra kaktusas, o priklauso kitai augalų grupei. Lapų numetimas nebūtinai reiškia ligą: tai gali būti natūrali reakcija į trumpesnes dienas, vėsesnę patalpą ar ramybės pradžią. Dygliuotas kamienas suteikia apsaugą nuo gyvūnų, tačiau kartu reiškia, kad priežiūrai verta mūvėti storas pirštines.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Lapų kritimas gali būti natūrali reakcija į trumpesnes dienas, vėsesnę žiemą ar ramybės laikotarpį. Tačiau jei kartu minkštėja kamienas, žemė ilgai šlapia arba jaučiamas nemalonus kvapas, tikrinkite, ar neprasidėjo šaknų puvinys.
Vasarą jį galima išnešti į lauką, jei vieta šilta, labai šviesi ir apsaugota nuo ilgalaikio lietaus. Prie tiesioginės saulės pratinkite palaipsniui, o į patalpą grąžinkite gerokai prieš atvėstant naktims.
Jauną augalą persodinkite, kai jis akivaizdžiai išauga vazoną, o vyresniam dažnai pakanka persodinimo kas kelerius metus arba pakeisti viršutinį substrato sluoksnį. Visada rinkitės laidžią žemę ir indą su drenažo angomis.
