Pankolis
Foeniculum vulgare
Pankolis – aromatingas skėtinių šeimos augalas, vertinamas dėl plunksniškų lapų, saldžiai anyžinio kvapo ir sėklų. Jis gražiai atrodo darže, prieskonių lysvėje ar dideliame vazone saulėtame balkone.
Laistymas
Laistykite saikingai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Pankolis nemėgsta nei ilgalaikės sausros, nei stovinčio vandens, todėl vazonas turi turėti drenažo angas, o sunkią žemę verta pagerinti kompostu ir rupesne medžiaga. Karštu oru augalus talpose laistykite dažniau, o vėsesniu ir lietingu metu intervalus ilginkite. Laistykite prie pagrindo, ne ant lapų, ypač vakare.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Pankolis geriausiai auga ryškioje, tiesioginėje saulėje. Parinkite vietą, kur augalas kasdien gautų daug šviesos ir nebūtų nuolat užstojamas aukštų augalų ar pastatų. Trūkstant šviesos jis ištįsta, silpniau šakojasi, mažiau kvepia ir gali prasčiau žydėti. Gumbinėms formoms saulė ypač svarbi, nes ji padeda suformuoti tvirtą ir aromatingą gumbą.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Pankolis įprastais maistiniais kiekiais laikomas valgomu augalu, tačiau jautriems žmonėms gali pasireikšti individuali reakcija į skėtinių šeimos augalus. Koncentruotų eterinių aliejų ar didelių kiekių vartoti nereikėtų nepasitarus su specialistu. Augintiniams paprastai nelaikomas pavojingu, tačiau bet kokio augalo ėdimas gali sukelti virškinimo sutrikimų. Maistui naudokite tik tinkamai atpažintą ir necheminėmis priemonėmis užterštą augalą.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Auginant vazone, pankolį geriausia iš karto sodinti į pakankamai erdvią talpą, nes vėlesnis persodinimas gali pažeisti jo šaknis ir sulėtinti augimą. Persodinkite tik tada, kai šaknys tankiai užpildo vazoną arba augalas akivaizdžiai stokoja vietos. Rinkitės derlingą, pralaidų substratą ir talpą su drenažo angomis. Po persodinimo palaistykite saikingai, kelioms dienoms apsaugokite nuo kaitrios vidurdienio saulės ir nepertręškite.
Temperatūra ir drėgmė
Pankolis mėgsta šilumą ir gerai auga įšilusioje dirvoje, tačiau lauke pakenčia ir vėsesnes sąlygas, jei nėra stiprių šalnų. Lietuvos klimato sąlygomis jauni daigai jautresni pavasariniam šalčiui, todėl juos į lauką sodinkite tik jam praėjus. Specialiai didelės oro drėgmės nereikia; svarbesnė gera oro cirkuliacija aplink lapiją. Kambaryje ar užuovėjoje venkite tvankios, drėgnos aplinkos, nes joje lengviau plinta grybelinės ligos.
Pankolis
Foeniculum vulgare
Prieskoniniai
Laistymas
Laistykite saikingai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Pankolis nemėgsta nei ilgalaikės sausros, nei stovinčio vandens, todėl vazonas turi turėti drenažo angas, o sunkią žemę verta pagerinti kompostu ir rupesne medžiaga. Karštu oru augalus talpose laistykite dažniau, o vėsesniu ir lietingu metu intervalus ilginkite. Laistykite prie pagrindo, ne ant lapų, ypač vakare.
Šviesa
Pankolis geriausiai auga ryškioje, tiesioginėje saulėje. Parinkite vietą, kur augalas kasdien gautų daug šviesos ir nebūtų nuolat užstojamas aukštų augalų ar pastatų. Trūkstant šviesos jis ištįsta, silpniau šakojasi, mažiau kvepia ir gali prasčiau žydėti. Gumbinėms formoms saulė ypač svarbi, nes ji padeda suformuoti tvirtą ir aromatingą gumbą.
Pankolis (Foeniculum vulgare) kilęs iš Viduržemio jūros regiono, tačiau šiandien auginamas daugelyje šiltesnio ir vidutinio klimato kraštų. Gamtoje jis dažnai auga sausuose šlaituose, pakelėse ir saulėtose, gerai drenuojamose vietose. Lietuvoje pankolis dažniausiai auginamas kaip vienmetis arba trumpaamžis augalas, nes atšiauresnėmis žiemomis gali nušalti. Skiriamos lapiniam prieskoniui auginamos formos ir gumbiniai pankoliai, kurių sustorėjusi lapkočių dalis naudojama maistui. Visoms formoms svarbiausia šviesa, šiluma ir neužmirkstanti dirva.
Pankolis suformuoja stačius, gana tvirtus stiebus, kurie palankiomis sąlygomis gali išaugti aukšti. Jo lapai smulkiai suskaidyti į plonas, minkštas skilteles ir primena krapus, tačiau skleidžia ryškų anyžių bei saldymedžio aromatą. Vasarą augalas išaugina plokščius gelsvų žiedų skėčius, kuriuos gausiai lanko bitės ir kiti vabzdžiai. Po žydėjimo subręsta pailgos, briaunotos, aromatingos sėklos. Gumbinių veislių pagrinde susidaro blyškus sustorėjimas, o paprastojo lapinio pankolio stiebas išlieka labiau ištemptas ir šakotas.
Pankoliui tinkamiausia vieta yra saulėta daržo lysvė, šiltnamio pakraštys arba erdvus vazonas balkone ir terasoje. Jam reikia daug tiesioginės šviesos, todėl pavėsingoje vietoje stiebai ištįsta, lapai tampa retesni, o aromatas silpnesnis. Vazonui rinkitės bent vidutinio gylio talpą su keliomis drenažo angomis, nes pankolis formuoja gana stiprią šaknų sistemą. Ant palangės jis auginamas rečiau, kadangi kambaryje paprastai trūksta šviesos ir vietos. Lauke augalą saugokite nuo nuolatinio stipraus vėjo.
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, tačiau neleiskite žemei ilgai likti permirkusiai. Karštomis ir sausomis dienomis vazonuose augančius pankolius tikrinkite dažniau, nes talpose drėgmė prarandama greitai. Dirva turėtų būti derlinga, puri ir pralaidi vandeniui; prieš sodinimą ją galima papildyti kompostu. Piktžoles ravėkite atsargiai, kad nepažeistumėte paviršiuje esančių šaknų. Lapus skinkite saikingai, palikdami pakankamai žalios masės augimui. Gumbiniam pankoliui naudinga tolygi drėgmė, nes jos svyravimai gali paskatinti gumbų trūkinėjimą.
Pankolis dažniausiai dauginamas sėklomis, sėjant jas tiesiai į galutinę vietą arba į daigyklas. Sėklas reikėtų sėti negiliai į purią, drėgną žemę, o sudygusius daigus vėliau išretinti, kad jie nekonkuruotų dėl šviesos ir maisto medžiagų. Persodinant svarbu kuo mažiau judinti šaknų gumulą, nes augalas ne visada lengvai pakelia pažeistas šaknis. Sėkloms subrendus, žiedynus galima nuskinti ir išdžiovinti vėdinamoje vietoje. Vis dėlto savarankiškai subrandinti augalai gali kryžmintis su kitomis pankolio formomis, todėl veislės savybės ne visada išlieka.
Viena dažniausių klaidų – pankolio pasodinimas pavėsyje, tikintis, kad jis gerai augs kaip lapinė žaluma. Per tankus sodinimas taip pat silpnina augalus, mažina oro cirkuliaciją ir skatina ligų plitimą. Per dažnas laistymas sunkioje dirvoje gali sukelti šaknų problemas, o visiškas dirvos perdžiovinimas stabdo augimą ir blogina gumbų kokybę. Neskinkite visų lapų vienu metu, nes augalas neteks maisto medžiagas gaminančios žaliosios masės. Galiausiai, nepatyrę augintojai kartais supainioja pankolį su krapais, nors jų kvapas ir augimo pobūdis skiriasi.
Pankolį gali pažeisti amarai, ypač jaunuose ūgliuose ir žiedynuose, taip pat kai kurie vikšrai bei kiti lapais mintantys vabzdžiai. Nedidelį amarų kiekį dažnai galima nuplauti stipresne vandens srove arba surinkti rankomis, nepurškiant augalo be reikalo. Esant didelei žalai, rinkitės tik maistiniams augalams tinkamas priemones ir laikykitės jų naudojimo nurodymų. Per tanki, prastai vėdinama augavietė gali paskatinti dėmėtliges ar kitus grybelinius susirgimus. Pažeistus lapus pašalinkite, o laistydami stenkitės nešlapinti lapijos vakare.
Pankolio lapai, stiebai, gumbas ir sėklos gali būti naudojami virtuvėje, tačiau skirtingos veislės labiau tinka skirtingoms augalo dalims. Švelnūs lapeliai gardina salotas, žuvies patiekalus, sriubas ir padažus, o sėklos dažnai naudojamos duonai, arbatai ar prieskonių mišiniams. Žiedynai yra vertingas maisto šaltinis bitėms ir kitiems vabzdžiams, todėl pankolis tinka natūralistiniam sodui. Jo aromatas ypač sustiprėja šiltą, saulėtą dieną. Sėklos sunoksta nevienodai, todėl jas patogu rinkti dalimis, kai skėčiai pradeda džiūti.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, pankolį galima auginti erdviame vazone saulėtame balkone ar terasoje. Rinkitės talpą su drenažo angomis ir nepamirškite, kad augalas formuoja gana stiprią šaknų sistemą.
Pankolio lapai panašūs į krapų, tačiau jo kvapas ryškiai anyžinis, saldesnis, o stiebai dažniausiai tvirtesni. Pankolis taip pat gali suformuoti gumbą arba aukštus žiedynstiebius.
Sėklas rinkite tada, kai žiedynai pradeda džiūti, o sėklos tampa rusvos ir aromatingos. Skėčius nukirpkite, išdžiovinkite vėdinamoje vietoje ir sėklas atskirkite prieš laikydami sandariame inde.