← Grįžti į katalogą
Pleiospilas Nelio nuotrauka
Sukulentai ir kaktusai

Pleiospilas Nelio

Pleiospilos nelii

Pleiospilas Nelio – neįprastas akmenėlį primenantis sukulentas, puikiai tinkantis saulėtoje palangėje. Jo mėsingi, poromis augantys lapai ir ryškūs žiedai suteikia kolekcijai išskirtinumo, tačiau augalas nemėgsta perteklinės drėgmės.

Laistymas

Laistykite retai, bet gausiai, tik visiškai išdžiūvus substratui ir augalui aktyviai augant. Vandens perteklių iš lėkštelės išpilkite. Vasaros ramybės metu laistymą labai sumažinkite arba visiškai nutraukite, ypač jei augalas neaugina naujų lapų. Lapų poros keitimosi metu taip pat neskubėkite laistyti: nauji lapai dažnai maitinasi senųjų atsargomis, o papildoma drėgmė gali paskatinti puvimą.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Reikia labai ryškios šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės kasdien. Pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė palangė paprastai tinka geriausiai. Prie saulės pratinkite palaipsniui, ypač po pirkimo ar žiemos. Trūkstant šviesos lapai gali ištįsti, tapti blyškesni, o žydėjimas – neįvykti.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Patikimų duomenų apie Pleiospilos nelii toksiškumą augintiniams ir žmonėms nėra pakankamai, todėl jo nelaikykite visiškai saugiu. Augalą statykite taip, kad jo nekramtytų katės, šunys ar maži vaikai. Prarijus augalo dalį arba atsiradus negalavimo požymiams, kreipkitės į veterinarą ar gydytoją ir, jei įmanoma, parodykite augalo pavadinimą.

Sudėtingumas

Vidutinė priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite tik tada, kai šaknys užpildo vazoną arba substratas prastai praleidžia vandenį, geriausia aktyvaus augimo pradžioje. Rinkitės negilų, tik šiek tiek už ankstesnį didesnį vazoną su didele drenažo anga. Naudokite mineralinį, orui laidų sukulentų substratą, papildytą rupiu smėliu, pemza ar perlitu. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad galimi smulkūs šaknų pažeidimai apdžiūtų.

Temperatūra ir drėgmė

Augalas mėgsta šiltą, sausą ir gerai vėdinamą aplinką, tačiau jam naudingi vėsesni nakties bei sezono temperatūrų svyravimai. Kambario temperatūra vegetacijos metu tinka, o žiemą laikykite šviesiai ir be šaltų skersvėjų. Saugokite nuo šalčio bei šalnų, nes mėsingi lapai gali būti pažeisti. Papildomai purkšti nereikia – didelė oro drėgmė, ypač kartu su šlapia žeme, didina puvinio riziką.

Pleiospilas Nelio, moksliniu pavadinimu Pleiospilos nelii, kilęs iš sausringų Pietų Afrikos regionų, ypač vietovių, kuriose krituliai būna reti ir nepastovūs. Gamtoje jis auga akmenuotame, gerai drenuojamame dirvožemyje, dažnai beveik susiliedamas su aplinka. Toks maskavimasis padeda išvengti kaitrios saulės ir žolėdžių dėmesio. Augalas prisitaikęs prie ryškių temperatūros svyravimų bei ilgesnių sausrų. Kambaryje svarbiausia atkartoti ne dykumos karštį, o sausą, saulėtą ir orui laidžią augimo aplinką.

Pleiospilas Nelio formuoja žemą, beveik be stiebo augančią skrotelę, sudarytą iš storų, pilkšvai žalių lapų porų. Lapai dažnai primena mažą akmenį: jų paviršiuje gali būti tamsesnių taškelių, brūkšnelių ar subtilių spalvų perėjimų. Nauja lapų pora išauga iš augalo vidurio, o senesni lapai palaipsniui susitraukia. Tinkamai prižiūrimas augalas gali išleisti į ramunę panašų geltoną arba oranžinį žiedą, dažniausiai vėsesniu metų laiku. Žiedai prasiskleidžia saulėje ir vakare susiglaudžia.

Rinkitės šviesiausią namų vietą, geriausia pietinę, pietrytinę ar pietvakarinę palangę. Prie labai ryškaus lango augalas išlaiko kompaktišką formą, tvirtesnius lapus ir būdingą akmeninę išvaizdą. Po įsigijimo prie tiesioginės saulės pratinkite palaipsniui, nes šiltnamyje augę lapai gali nudegti. Vazono nestatykite vonioje ar kitoje drėgnoje, prastai vėdinamoje patalpoje. Vasarą jį galima laikyti lauke nuo lietaus apsaugotoje vietoje, tačiau grąžinkite į vidų prieš vėsesnes naktis.

Kasdienės priežiūros beveik nereikia: pakanka stebėti lapų būklę, pašalinti nukritusias augalų liekanas ir įsitikinti, kad vazono apačioje nesikaupia vanduo. Laistykite tik tada, kai substratas visiškai išdžiūvęs ir augalas yra aktyvaus augimo fazėje. Vandenį pilkite prie substrato krašto, stengdamiesi nesušlapinti lapų plyšio. Po laistymo palaukite, kol vandens perteklius išbėgs pro skylutes. Trąšų reikia nedaug, todėl aktyvaus augimo metu galima retkarčiais naudoti stipriai praskiestas sukulentams skirtas trąšas.

Pleiospilas Nelio dažniausiai dauginamas sėklomis, nes lapų ar atskirų skrotelių įšaknijimas būna nepatikimas. Sėklos sėjamos į sterilų, smulkų ir laidų sukulentų substratą, jų storai neužberiant. Dygimui reikia šviesos, šilumos, saikingos drėgmės ir gero vėdinimo, todėl indą geriau uždengti tik iš dalies arba kasdien pravėdinti. Pasirodžius daigams, drėgmę mažinkite palaipsniui, kad jie neištįstų ir nepūtų. Sėjinukai auga lėtai, todėl kantrybė čia svarbesnė už dažną persodinimą.

Dažniausia klaida – laistyti pagal savaitės grafiką, neatsižvelgiant į substrato sausumą ir augalo ramybės laikotarpį. Per didelis vazonas taip pat pavojingas, nes jame ilgiau laikosi drėgmė, o mažos šaknys nespėja jos panaudoti. Pasodinus į paprastą durpinę žemę be mineralinių priedų, šaknims dažnai trūksta oro. Kita klaida – staiga pastatyti augalą į kaitrią vidurdienio saulę po laikymo šešėlyje. Taip pat nereikėtų spaudyti ar nuolat liesti lapų, nes pažeistas jų paviršius nebeatsinaujina.

Didžiausią grėsmę kelia šaknų ir lapų puvinys, kurį dažniausiai sukelia per dažnas laistymas, sunkus substratas arba vanduo, ilgai užsilaikantis lapų plyšyje. Puvimo pradžioje augalas gali suminkštėti, patamsėti ar skleisti nemalonų kvapą. Kartais pasitaiko miltuotųjų skydamarių, ypač ant šaknų arba sunkiai pastebimuose tarpuose tarp lapų. Kenkėjus galima nuvalyti vatos tamponėliu ir tinkama priemone, tačiau pirmiausia verta augalą atskirti nuo kitų. Pažeistas vietas gydykite tik pagerinę apšvietimą, vėdinimą ir drėgmės režimą.

Pleiospilas Nelio priklauso akmenlapiams, todėl jo išvaizda nėra atsitiktinė – storuose lapuose sukauptas vanduo leidžia išgyventi sausras. Augalas dažnai keičia lapų poras: nauji lapai naudoja senųjų sukauptas atsargas, todėl laikotarpiu tarp lapų porų gali atrodyti susiraukšlėjęs. Tai ne visada reiškia, kad jam trūksta vandens. Žiedai paprastai atsiveria saulėtu metu ir gali būti gana dideli, palyginti su mažu augalo kūnu. Dėl lėto augimo jis ypač tinka žmonėms, mėgstantiems mažas, kolekcionuojamas kompozicijas.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Susiraukšlėjimas gali reikšti natūralų senų lapų atsargų naudojimą prieš išaugant naujai porai, bet kartais jį sukelia ir ilgai trunkanti sausra. Pirmiausia patikrinkite, ar augalas aktyviai auga ir ar substratas visiškai sausas.

Šiltuoju sezonu jį galima laikyti lauke nuo lietaus apsaugotoje, labai šviesioje vietoje. Prie tiesioginės saulės pratinkite palaipsniui, o prieš vėsesnes naktis ir šalnas augalą grąžinkite į patalpą.

Tinka nedidelis, negilus vazonas su didele drenažo anga. Jis neturėtų būti gerokai didesnis už šaknų gumulą, nes perteklinis substrato kiekis ilgiau išlieka drėgnas ir didina puvinio pavojų.