Poetinis narcizas
Narcissus poeticus
Poetinis narcizas – elegantiškas pavasario svogūninis augalas, išsiskiriantis baltais žiedais ir maža, ryškiai apvaduota karūnėle. Jo kvapūs žiedai ypač gražiai atrodo natūralistiniuose gėlynuose, pievelėse ir po lapuočiais medžiais.
Laistymas
Pavasarį laistykite tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta, tačiau neleiskite žemei visiškai išdžiūti žydėjimo ir lapų augimo metu. Laistykite prie dirvos, ne ant žiedų ir lapų. Po lapų nudžiūvimo drėgmės reikia gerokai mažiau, o vasarą svogūnėliai gali ilsėtis beveik sausoje žemėje. Vazonuose būtinas geras drenažas, nes užsistovėjęs vanduo greitai sukelia svogūnėlių puvinį.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Geriausiai žydi saulėtoje arba šviesioje pusiau saulėtoje vietoje. Pavasarį tinka ir vieta po retu lapuočiu medžiu, nes iki medžių lapijos susiformavimo narcizas gauna pakankamai šviesos. Giliame pavėsyje lapai gali augti, tačiau žiedų bus mažiau, o žiedkočiai gali ištįsti.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Narcizai yra nuodingi prarijus, ypač jų svogūnėliai, todėl jų nereikėtų ragauti. Augalo sultys gali sudirginti jautrią odą, o nurijus galimi virškinimo sutrikimai. Svogūnėlius sodinkite mūvėdami pirštines ir laikykite juos vaikams bei augintiniams nepasiekiamoje vietoje. safe_for_pets reikšmė: false.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Grunte augančio narcizo persodinti kasmet nereikia. Vienoje vietoje jis gali augti kelerius metus, kol keras pernelyg sutankėja ir pradeda prasčiau žydėti. Tuomet po lapų nudžiūvimo svogūnėlius iškaskite, atskirkite ir persodinkite į kitą vietą. Vazonuose augančius augalus galima persodinti arba persodinti svogūnėlius ramybės laikotarpiu, parenkant tik šiek tiek didesnį indą su drenažo skylėmis.
Temperatūra ir drėgmė
Poetinis narcizas yra atsparus Lietuvos žiemoms ir paprastai gali žiemoti lauke, jei svogūnėliai pasodinti tinkamame gylyje. Jam nereikia didelės oro drėgmės, o gera oro cirkuliacija padeda išvengti grybelinių ligų. Vazonuose augančius svogūnėlius žiemą saugokite nuo visiško indo įšalimo, ypač jei indas plonas ar pastatytas ant atviro balkono.
Poetinis narcizas
Narcissus poeticus
Lauko
Laistymas
Pavasarį laistykite tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta, tačiau neleiskite žemei visiškai išdžiūti žydėjimo ir lapų augimo metu. Laistykite prie dirvos, ne ant žiedų ir lapų. Po lapų nudžiūvimo drėgmės reikia gerokai mažiau, o vasarą svogūnėliai gali ilsėtis beveik sausoje žemėje. Vazonuose būtinas geras drenažas, nes užsistovėjęs vanduo greitai sukelia svogūnėlių puvinį.
Šviesa
Geriausiai žydi saulėtoje arba šviesioje pusiau saulėtoje vietoje. Pavasarį tinka ir vieta po retu lapuočiu medžiu, nes iki medžių lapijos susiformavimo narcizas gauna pakankamai šviesos. Giliame pavėsyje lapai gali augti, tačiau žiedų bus mažiau, o žiedkočiai gali ištįsti.
Poetinis narcizas, moksliniu pavadinimu Narcissus poeticus, kilęs iš pietų Europos ir kai kurių Balkanų regionų, kur auga drėgnose pievose, kalnų slėniuose bei šviesiuose miškuose. Natūraliose buveinėse jis dažnai aptinkamas kalkingesniuose, tačiau neužmirkusiuose dirvožemiuose. Lietuvoje auginamas kaip visiškai atsparus lauko svogūninis augalas. Ši rūšis priklauso amarilinių šeimai ir yra viena iš vėliau pavasarį pražystančių narcizų. Sode ji gerai prisitaiko prie klimato, jei svogūnėliai sodinami tinkamu gyliu ir gauna pakankamai drėgmės pavasarį.
Poetinis narcizas paprastai užauga apie 25–40 cm aukščio ir suformuoja siaurus, pilkšvai žalius, juostelę primenančius lapus. Ant tvirto žiedkočio dažniausiai išsiskleidžia vienas kvapus žiedas, kurio vainiklapiai balti, o centre esanti maža karūnėlė geltona arba žalsva, apjuosta ryškiu rausvu ar raudonu krašteliu. Žiedai pasirodo pavasario pabaigoje, dažnai kiek vėliau nei ankstyvųjų narcizų. Po žydėjimo susidaro pailga sėklų dėžutė, tačiau dekoratyvinėje sodininkystėje dažniausiai vertinami būtent žiedai ir jų malonus kvapas.
Kadangi tai lauko augalas, poetinį narcizą geriausia sodinti sode, natūralistinėje pievelėje, alpinariume, prie takelio ar po retais lapuočiais medžiais. Tinka vieta, kur pavasarį būna saulėta arba šviesi pusiau saulėta, o vasarą augalas gali augti ir lengvame medžių šešėlyje. Jis gražiai dera su kitais svogūniniais augalais, žemaūgiais daugiamečiais ir žolėmis. Vazonuose narcizą taip pat galima auginti balkone ar terasoje, tačiau indas turi būti pakankamai gilus, su patikimomis vandens nutekėjimo angomis.
Pavasarį, kai auga lapai ir formuojasi žiedai, dirvožemis turėtų būti tolygiai drėgnas, bet ne šlapias. Sausu metu augalą palaistykite gausiau, ypač jei jis auga lengvoje, greitai džiūstančioje žemėje. Nužydėjusius žiedus galima pašalinti, kad augalas neskirtų energijos sėkloms, tačiau lapų nenukirpkite, kol jie patys visiškai nepagels. Jie kaupia maisto medžiagas kitų metų žydėjimui. Pavasarį galima patręšti svogūninėms gėlėms skirtomis trąšomis, vengiant perteklinio azoto, kuris skatina lapus, bet silpnina žydėjimą.
Lengviausia poetinį narcizą dauginti atskiriant dukterinius svogūnėlius. Kai lapai visiškai nudžiūsta, svogūnėlių kerą galima atsargiai iškasti, atskirti lengvai atsiskiriančias atžalas ir iškart pasodinti į paruoštą dirvą. Smulkius svogūnėlius sodinkite šiek tiek sekliau nei stambius, tačiau taip, kad virš jų liktų kelių svogūnėlio aukščių dirvos sluoksnis. Dauginimas sėklomis įmanomas, bet lėtas: daigai pirmuosius metus gali būti labai maži, o iki žydėjimo dažniausiai reikia palaukti kelerius metus. Veislės savybės iš sėklų ne visada išlieka.
Dažna klaida – narcizų pasodinimas per sekliai, todėl svogūnėliai gali iškilti į paviršių, nukentėti nuo šalčio ar išdžiūti. Ne mažiau žalingas ir per didelis gylis, kai augalai silpnai dygsta bei menkai žydi. Lapų nupjovimas iškart po žydėjimo sumažina kitų metų žiedų gausą. Taip pat nereikėtų narcizų laikyti nuolat permirkusioje žemėje arba sodinti į sunkią, suslėgtą vietą. Pertręšimas azotu skatina vešlią lapiją, tačiau gali lemti mažiau žiedų ir didesnį jautrumą puviniams.
Poetinį narcizą dažniausiai pažeidžia svogūnėlių puviniai, ypač tada, kai dirva prastai praleidžia vandenį arba sodinamoji medžiaga buvo pažeista. Lapus kartais apninka grybinės dėmėtligės, tačiau gerai vėdinamoje vietoje jos paprastai nekelia didelių problemų. Iš kenkėjų pavojingiausi gali būti narcizų svogūninės musės lervos, svogūninės erkutės ir kai kurie dirvožemio kenkėjai. Naudokite tik sveikus svogūnėlius, neperlaistykite, pašalinkite ligotus augalus ir nesodinkite narcizų toje pačioje vietoje po akivaizdžiai sirgusių svogūninių augalų.
Poetinis narcizas dažnai laikomas vienu kvapiausių narcizų, todėl jo žiedai ypač vertinami natūralistiniuose soduose ir skintų gėlių kompozicijose. Rūšies pavadinimas siejamas su poezija, o anglakalbėje tradicijoje augalas kartais vadinamas fazano akies narcizu dėl tamsesnio karūnėlės apvado. Skintas narcizas išskiria gleivingų sulčių, kurios gali trumpinti kitų gėlių žydėjimą vienoje vazoje, todėl jį verta palaikyti atskirai arba pirmiausia pamirkyti vandenyje. Žiedai taip pat patrauklūs bitėms ir kitiems ankstyviems apdulkintojams, kai pavasarį dar trūksta žydinčių augalų.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Geriausia juos sodinti rudenį, kol dirva dar nėra įšalusi. Taip svogūnėliai spėja įsišaknyti prieš žiemą ir pavasarį pasiruošia žydėti.
Ne, lapus palikite, kol jie natūraliai pagels ir nudžius. Tuo metu augalas kaupia maisto medžiagas svogūnėlyje kitų metų žydėjimui.
Dažniausios priežastys – per mažai šviesos, per tankiai suaugęs keras, per seklus sodinimas arba per anksti nupjauti lapai. Padėkite augalui saulėtesnėje vietoje ir persodinkite kerą, jei jis labai sutankėjo.