Raudonspalvis storalapis
Sedum rubrotinctum
Raudonspalvis storalapis, Sedum rubrotinctum, žavi mėsingais, į pupeles panašiais lapeliais, kurie saulėje nusidažo rausvais ar variniais atspalviais. Tai lengvai prižiūrimas sukulentas, tinkantis saulėtai palangei, lentynai ar vasaros balkonui.
Laistymas
Laistykite gausiai, bet retai: palaukite, kol visas substratas išdžius, tada sudrėkinkite žemę iki vanduo pradės tekėti pro vazono drenažo angas. Po kelių minučių išpilkite vandenį iš padėklo. Vasarą laistymas gali būti dažnesnis, o žiemą, laikant vėsiau ir esant mažiau šviesos, laistykite labai saikingai. Vandens nepilkite į tankią lapų skrotelę ir nepalikite augalo stovėti drėgmėje.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Raudonspalvis storalapis mėgsta daug ryškios šviesos ir kelias valandas tiesioginės saulės. Geriausiai tinka rytinė, pietrytinė arba pietinė palangė. Prie pietinės saulės augalą pratinkite pamažu, ypač po žiemos ar įsigijus iš prekybos vietos. Trūkstant šviesos stiebai ištįsta, lapai lieka žalesni ir augalas tampa ne toks tvirtas.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Augalo saugumo vertinimai skirtinguose šaltiniuose gali skirtis, o sukulentų sultys jautresniems žmonėms gali sudirginti odą ar skrandį. Saugiausia neleisti vaikams ir augintiniams kramtyti lapų ar stiebų, o persodinant mūvėti pirštines ir po darbo nusiplauti rankas. Jei augintinis suėdė didesnį kiekį augalo arba atsirado negalavimo požymių, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį arba vasaros pradžioje, kai augalas pradeda aktyviau augti, ir tik tada, kai šaknys užpildo vazoną arba substratas tampa suslėgtas. Rinkitės tik šiek tiek didesnį indą su drenažo anga bei lengvą sukulentams skirtą žemę, praturtintą mineraline dalimi, pavyzdžiui, perlitu ar smulkiu žvyru. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad pažeistos šaknys galėtų apdžiūti. Vazono apačioje nebūtina formuoti storos akmenukų sankaupos, jei pats substratas gerai praleidžia vandenį.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu augalui tinka įprasta kambario temperatūra ir sausesnis oras. Specialiai purkšti lapų nereikia, nes didesnė drėgmė kartu su prastu oro judėjimu gali skatinti puvimą. Žiemą laikykite kuo šviesiau ir ne per šiltai, tačiau saugokite nuo šalčio bei temperatūros kritimo žemiau maždaug 5 °C. Vazoną statykite atokiau nuo radiatoriaus, nes karštas, sausas oras gali skatinti lapų raukšlėjimąsi ir nereikalingą stiebų ištįsimą.
Raudonspalvis storalapis
Sedum rubrotinctum
Sukulentai ir kaktusai
Laistymas
Laistykite gausiai, bet retai: palaukite, kol visas substratas išdžius, tada sudrėkinkite žemę iki vanduo pradės tekėti pro vazono drenažo angas. Po kelių minučių išpilkite vandenį iš padėklo. Vasarą laistymas gali būti dažnesnis, o žiemą, laikant vėsiau ir esant mažiau šviesos, laistykite labai saikingai. Vandens nepilkite į tankią lapų skrotelę ir nepalikite augalo stovėti drėgmėje.
Šviesa
Raudonspalvis storalapis mėgsta daug ryškios šviesos ir kelias valandas tiesioginės saulės. Geriausiai tinka rytinė, pietrytinė arba pietinė palangė. Prie pietinės saulės augalą pratinkite pamažu, ypač po žiemos ar įsigijus iš prekybos vietos. Trūkstant šviesos stiebai ištįsta, lapai lieka žalesni ir augalas tampa ne toks tvirtas.
Sedum rubrotinctum yra akmenrūšių genties sukulentas, kilęs iš Meksikos. Gamtoje jis auga šiltose, saulėtose vietose, kur dirva dažnai būna skurdi, akmenuota ir greitai praleidžia vandenį. Augalas prisitaikęs prie nepastovaus kritulių kiekio, todėl drėgmę kaupia lapuose ir stiebuose. Lietuvos klimatas jam per šaltas žiemoti lauke, tad dažniausiai auginamas kaip kambarinis arba sezoninis balkoninis augalas. Šiltuoju metu vazoną galima išnešti į lauką, tačiau prie ryškios saulės augalą verta pratinti palaipsniui, kad lapai nenudegtų.
Augalas formuoja besidriekiančius ar svyrančius stiebus, kurie laikui bėgant gali išaugti į nedidelę, tankią kupstą. Mėsingi ovalūs lapeliai išsidėstę glaudžiai ir primena mažas pupeles; jų spalva kinta nuo žalios iki geltonai žalios, o saulėje gali tapti rausva, oranžine ar varine. Spalvinimą sustiprina ryški šviesa ir vėsesnės, bet ne šaltesnės sąlygos. Žiemą, trūkstant šviesos, stiebai gali ištįsti, o lapai pažaliuoti. Subrendęs augalas kartais išaugina mažus geltonus, žvaigždiškus žiedus.
Geriausiai raudonspalvis storalapis jaučiasi ant rytinės, pietrytinės ar pietinės palangės, kur gauna daug šviesos. Pietų pusėje vasarą per pačius karščiausius vidurdienio spindulius jį gali tekti šiek tiek pridengti, ypač jei augalas neseniai atkeliavo iš parduotuvės. Ant tamsesnės lentynos jis išgyvens, bet stiebai greičiau ištįs, o lapai liks žalesni. Rinkitės vietą, kur oras juda, tačiau augalas nestovi tiesiai prie šildytuvo, kondicionieriaus ar dažnai varstomo šalto lango.
Kasdienės priežiūros šiam sukulentui reikia nedaug. Stebėkite, ar ant lapų ir stiebų nesikaupia dulkės, o nubyrėjusius lapelius iš vazono pašalinkite, kad nesiveistų puvinį skatinantys mikroorganizmai. Laistykite tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta, ir geriausia palaistę leiskite vandens pertekliui laisvai ištekėti. Augimo laikotarpiu galima tręšti specialiomis sukulentų trąšomis, naudojant silpnesnį tirpalą nei nurodyta universalioms kambarinėms gėlėms. Žiemą augalas ilsisi, todėl priežiūra turi būti sausesnė ir retesnė.
Raudonspalvis storalapis lengvai dauginamas stiebo arba pavienių lapų auginiais. Nulaužtą ar nupjautą dalį palikite kelioms dienoms sausoje, šviesioje vietoje, kad pjūvio vieta apdžiūtų ir apsitrauktų plėvele. Tada augalą įsodinkite į lengvą, pralaidų sukulentų substratą ir pradžioje nelaistykite gausiai. Lapų dauginimui sveiką lapelį paguldykite ant substrato paviršiaus, jo neužkaskite, ir palaikykite vos drėgną aplinką. Naujos šaknelės bei mažas augalėlis dažniausiai formuojasi palaipsniui, todėl skubėti neverta.
Dažniausia klaida – laistymas pagal nustatytą grafiką, nepatikrinus, ar žemė išdžiūvusi. Nuolat šlapias substratas uždusina šaknis ir gali sukelti stiebų puvimą, ypač vėsiu metų laiku. Kita dažna problema – per mažai šviesos, dėl kurios augalas ištįsta, praranda kompaktišką formą ir tampa trapesnis. Nereikėtų dažnai liesti ar spaudyti lapelių, nes jie lengvai nubyrėja. Taip pat venkite sunkaus, vandens ilgai sulaikančio dirvožemio ir vazono be drenažo angos.
Dažniausiai raudonspalvį storalapį pažeidžia ne infekcinės ligos, o šaknų ar stiebų puvinys, atsirandantis dėl perlaistymo ir prasto drenažo. Puvimo požymiai yra minkšti, patamsėję stiebai, nemalonus kvapas ir lengvai atsiskiriantys lapai. Tokiu atveju pašalinkite pažeistas dalis, pjūvius apdžiovinkite ir persodinkite į sausą, laidų substratą. Iš kenkėjų kartais pasitaiko miltuotųjų skydamarių ar amarų, ypač tarp lapelių ir prie stiebų. Juos nuvalykite rankomis arba vatos tamponėliu, sudrėkintu tinkamu augalų priežiūros tirpalu.
Šis augalas dažnai vadinamas „jelly bean plant“ arba „pork and beans“, nes jo lapeliai primena spalvotas želė pupeles ar pupeles. Raudoni atspalviai nėra ligos požymis: juos dažniausiai lemia stipri šviesa ir augalo reakcija į sausesnes, vėsesnes sąlygas. Vis dėlto spalvinimas neturėtų būti siejamas su nuolatine sausra, nes ilgai negaudamas vandens augalas susiraukšlėja ir gali prarasti lapus. Atžalos lengvai įsišaknija, todėl vienas augalas greitai gali tapti kelių vazonėlių kolekcijos pradžia.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai tai natūrali reakcija į ryškią saulę ir sausesnes, vėsesnes sąlygas. Jei lapai nėra minkšti ar susiraukšlėję, rausva spalva paprastai rodo gerą apšvietimą, o ne ligą.
Perlaistytas augalas tampa minkštas, stiebai gali patamsėti, o lapai lengvai nukrinta net nuo menko prisilietimo. Leiskite substratui visiškai išdžiūti, patikrinkite šaknis ir, jei reikia, pašalinkite supuvusias dalis.
Taip, vasarą jį galima laikyti balkone, jei vieta šviesi, apsaugota nuo ilgalaikio lietaus ir stipraus vėjo. Į lauką augalą išneškite palaipsniui, o prieš vėsesnes naktis grąžinkite į patalpą.
