Senoji mamiliarija
Mammillaria hahniana
Senoji mamiliarija – apvalus, baltais plaukeliais pasidabinęs kaktusas, žydėdamas aplink viršūnę suformuojantis dailų rožinių žiedų vainiką. Tai lėtai augantis, nereiklus augalas, puikiai tinkantis saulėtai palangei ir pradedančiajam kaktusų augintojui.
Laistymas
Laistykite retai, bet gausiai: palaukite, kol visas substratas iki vazono dugno visiškai išdžius, tada palaistykite ir leiskite vandens pertekliui išbėgti. Pavasarį ir vasarą intervalai priklauso nuo šviesos, temperatūros bei vazono dydžio, todėl geriau tikrinti žemę pirštu, o ne laikytis nustatytos dienos. Rudenį laistymą mažinkite, o žiemą, jei augalas laikomas vėsiai, dažniausiai jo nereikia. Nelaistykite vien dėl susiraukšlėjusio paviršiaus, jei žemė dar drėgna.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Senoji mamiliarija mėgsta labai šviesią vietą ir kelias valandas tiesioginės saulės per dieną. Geriausiai tiks pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė palangė. Po žiemos augalą prie ryškios saulės pratinkite palaipsniui, kad neatsirastų nudegimų. Trūkstant šviesos kaktusas gali ištįsti, prarasti apvalią formą ir nežydėti. Vasarą lauke augalą statykite nuo lietaus apsaugotoje vietoje.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Ši mamiliarija nelaikoma žinoma nuodinga rūšimi, todėl prarijus nedidelį kiekį augalo didelės toksikologinės rizikos paprastai nesitikima. Vis dėlto kaktuso spygliai ir šereliai gali sužeisti odą, akis ar augintinio burną. Augalą laikykite vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje, o persodindami mūvėkite storas pirštines arba naudokite popieriaus juostą, žnyples.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite kas kelerius metus arba tada, kai šaknys visiškai užpildo vazoną. Geriausias metas – pavasaris, prasidėjus aktyviam augimui. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo skylute ir laidų kaktusų substratą, papildytą mineraline dalimi, pavyzdžiui, perlitu ar smulkiu žvyru. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad pažeistos šaknys galėtų apdžiūti. Baltų plaukelių stenkitės neliesti ir neįspausti į drėgną žemę.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu senajai mamiliarijai tinka įprasta kambario temperatūra, tačiau būtina gera oro apytaka. Žiemą sveikam augalui naudinga vėsesnė, sausa ramybės aplinka, maždaug 8–12 °C temperatūra, jei galima ją užtikrinti be šalčio. Vėsiai laikomo kaktuso nelaistykite arba laistykite tik išimtinai mažai. Didelė oro drėgmė jam nereikalinga, todėl purkšti nereikia. Venkite šaltų skersvėjų, staigių temperatūros pokyčių ir vietos prie nuolat garuojančio oro drėkintuvo.
Senoji mamiliarija
Mammillaria hahniana
Sukulentai ir kaktusai
Laistymas
Laistykite retai, bet gausiai: palaukite, kol visas substratas iki vazono dugno visiškai išdžius, tada palaistykite ir leiskite vandens pertekliui išbėgti. Pavasarį ir vasarą intervalai priklauso nuo šviesos, temperatūros bei vazono dydžio, todėl geriau tikrinti žemę pirštu, o ne laikytis nustatytos dienos. Rudenį laistymą mažinkite, o žiemą, jei augalas laikomas vėsiai, dažniausiai jo nereikia. Nelaistykite vien dėl susiraukšlėjusio paviršiaus, jei žemė dar drėgna.
Šviesa
Senoji mamiliarija mėgsta labai šviesią vietą ir kelias valandas tiesioginės saulės per dieną. Geriausiai tiks pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė palangė. Po žiemos augalą prie ryškios saulės pratinkite palaipsniui, kad neatsirastų nudegimų. Trūkstant šviesos kaktusas gali ištįsti, prarasti apvalią formą ir nežydėti. Vasarą lauke augalą statykite nuo lietaus apsaugotoje vietoje.
Senoji mamiliarija, moksliniu pavadinimu Mammillaria hahniana, kilusi iš Meksikos, kur auga sausuose, saulėtuose aukštumų regionuose. Natūraliose buveinėse ji aptinkama akmenuotuose šlaituose, plyšiuose ir gerai drenuojamame dirvožemyje. Šiose vietose lietus dažniausiai būna trumpas, o ilgesni sausros laikotarpiai augalui nėra neįprasti. Kaktusas prisitaikęs kaupti vandenį stiebe ir taupiai jį naudoti. Baltas plaukelių sluoksnis padeda apsaugoti augalą nuo kaitrios saulės bei temperatūros svyravimų, todėl namuose jam taip pat svarbiausia šviesa ir saikingas laistymas.
Tai apvalus arba kiek pailgėjęs kaktusas, ilgainiui galintis suformuoti nedideles atžalų kupsteles. Jo paviršių dengia tankūs balti šereliai ir plaukeliai, tačiau jie ne visada visiškai paslepia po jais esančius dyglius. Vietoje briaunų augalas turi atskirus kūginius kauburėlius, vadinamus speneliais. Žiedai pasirodo aplink viršūnę lyg spalvingas vainikas ir dažniausiai būna rausvi, rožiniai arba violetiškai rožiniai. Po žydėjimo gali susiformuoti smulkūs pailgi vaisiai, tačiau kambario sąlygomis jų sulaukiama ne kiekvienais metais.
Geriausiai senajai mamiliarijai tinka pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė palangė, kur ji gauna daug ryškios šviesos. Prie tiesioginės saulės augalą verta pratinti palaipsniui, ypač po žiemos ar įsigijus iš mažiau apšviestos parduotuvės. Tamsiame kambario kampe kaktusas ištįs, praras taisyklingą formą ir gali nežydėti. Vasarą vazoną galima išnešti į balkoną ar terasą, tik reikėtų saugoti nuo ilgalaikio lietaus. Parinkite vietą, kur augalas nebus dažnai liečiamas, nes tankūs spygliai gali įstrigti odoje.
Laistykite tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta, ir kiekvieną kartą gerai sudrėkinkite žemę, kad vanduo išbėgtų pro vazono skylutes. Po keliolikos minučių išpilkite likusį vandenį iš lėkštelės. Vėlyvą rudenį ir žiemą, laikant vėsiau, laistymą smarkiai sumažinkite arba visiškai sustabdykite, jei augalas sveikas ir substratas sausas. Tręšti pakanka pavasarį ir vasarą, maždaug kartą per mėnesį, naudojant kaktusams skirtas trąšas silpnesne koncentracija. Ant plaukelių geriau nepurkšti vandens, nes jie gali susitepti ar pradėti pūti.
Senąją mamiliariją galima dauginti sėklomis arba atskiriant šonines atžalas, jei jų susidaro. Atžalą nupjaukite steriliu peiliu ir palikite pjūvio vietą kelias dienas apdžiūti, kad susidarytų apsauginis sluoksnis. Tuomet sodinkite į sausą, purų kaktusų substratą ir iš pradžių nelaistykite. Po kelių dienų galima labai saikingai sudrėkinti žemę, tačiau šaknų formavimasis gali užtrukti. Dauginimas sėklomis yra lėtesnis, bet leidžia išauginti daugiau augalų; jauni daigeliai reikalauja daugiau šviesos ir tolygesnės, atsargios drėgmės.
Dažniausia klaida – dažnas laistymas pagal grafiką, nepatikrinus, ar substratas išdžiūvęs. Kaktusui ypač pavojingas vanduo, užsilaikantis vazono apačioje, nes šaknys greitai pradeda trūnyti. Kita problema – per mažai šviesos, dėl kurios augalas ištįsta, tampa ne toks tankus ir prastai žydi. Nereikėtų nuolat valyti baltų plaukelių šluoste ar purkšti jų vandeniu, nes taip galima pažeisti natūralų apvalkalą. Per didelis vazonas taip pat nepageidautinas: jame ilgiau išlieka drėgmė, o kaktusas auga lėčiau.
Perlaistytą senąją mamiliariją dažniausiai pažeidžia šaknų arba stiebo puvinys. Įtarti problemą galima pastebėjus minkštą, patamsėjusią stiebo dalį, nemalonų kvapą ar staigų augalo svyravimą substrate. Tokiu atveju pašalinkite pažeistas šaknis, pjūvius apdžiovinkite ir persodinkite į sausą žemę. Kaktusą kartais apninka skydamariai, miltuotieji skydamariai arba voratinklinės erkės, ypač laikant šiltai ir sausai. Kenkėjus galima nuvalyti vatos pagaliuku, sudrėkintu tinkamu tirpalu, o stipresnio užkrėtimo atveju naudoti kambariniams augalams skirtą insekticidą pagal etiketę.
Mammillaria hahniana dažnai vadinama senosios damos arba senutės kaktusu dėl balto, plaukus primenančio apdaro. Šie plaukeliai nėra vien dekoratyvūs: jie iš dalies išsklaido saulės kaitrą ir padeda sumažinti vandens netekimą. Žiedai susitelkia ne stiebo viršūnėje, o žiedu aplink ją, todėl žydintis augalas primena mažą spalvingą karūną. Geromis sąlygomis žydėjimas gali kartotis kasmet, tačiau tam reikalingas ryškus vegetacijos laikotarpis ir vėsesnis, sausesnis poilsis žiemą. Kaktusas auga lėtai, todėl ilgai išlieka kompaktiškas ir tinkamas mažoms kolekcijoms.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai žydėjimą stabdo per mažai šviesos arba per šilta ir drėgna žiema. Laikykite augalą labai šviesiai, o ramybės metu sumažinkite laistymą ir, jei įmanoma, suteikite vėsesnes sąlygas.
Laistymo dažnis priklauso nuo sezono, temperatūros ir vazono, todėl laistykite tik visiškai išdžiūvus substratui. Pavasarį ir vasarą laistykite gausiau, o žiemą vėsiomis sąlygomis beveik nelaistykite.
Geriau jų nevalyti šluoste ir nepurkšti vandeniu. Plaukeliai lengvai susivelia, susitepa ar pažeidžiami, todėl dulkes saugiau nupūsti silpna oro srove, neliečiant augalo rankomis.
