← Grįžti į katalogą
Stevija nuotrauka
Prieskoniniai

Stevija

Stevia rebaudiana

Stevija – aromatingas prieskoninis augalas, kurio lapai garsėja natūraliu saldumu. Ji puikiai auga saulėtoje virtuvės palangėje ar vazone balkone, jei gauna pakankamai šilumos ir reguliarios priežiūros.

Laistymas

Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, tačiau nelaikykite vazono nuolat šlapio. Šiltu ir saulėtu metu vandens reikės dažniau, o žiemą, ypač laikant vėsiau ir šviesiai, laistymą sumažinkite. Naudokite kambario temperatūros vandenį ir pasirūpinkite drenažo skylėmis. Jei lapai glembančiai nusvyra, patikrinkite ne tik drėgmę, bet ir ar šaknys nėra pažeistos nuo perteklinio laistymo.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Stevijai reikia daug ryškios šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės per dieną. Geriausiai tinka pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė palangė, tačiau prie intensyvios vidurdienio saulės lauke augalą pratinkite palaipsniui. Trūkstant šviesos stiebai ištįsta, lapai būna retesni, o augalas praranda kompaktišką formą. Žiemą šviesiausia palangė padės išlaikyti augalą gyvybingą.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Stevija paprastai laikoma mažai pavojinga naminiams gyvūnams, todėl saugumo požiūriu ji dažniausiai tinkama auginti namuose. Vis dėlto augintiniai neturėtų nuolat ėsti didelių augalo kiekių, o parduotuviniai stevijos saldikliai gali turėti kitų priedų. Neapdorotų lapų poveikis kiekvienam žmogui gali skirtis, todėl maistui naudokite saikingai. Jei augalą apdorojote trąšomis ar augalų apsaugos priemonėmis, lapų nevartokite, kol nesibaigė ant produkto nurodytas saugos laikotarpis.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite steviją pavasarį arba tada, kai šaknys tankiai užpildo vazoną ir substratas labai greitai pradžiūsta. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo skylėmis, nes per dideliame inde žemė ilgiau lieka šlapia. Tinka lengvas, laidus substratas prieskoninėms žolelėms, papildytas perlitu ar kitu drenuojančiu komponentu. Persodinę augalą palaistykite saikingai ir kelias dienas saugokite nuo kaitriausios saulės. Vazono dugne verta užtikrinti gerą vandens nutekėjimą, o ne vien pripilti storą drenažo sluoksnį.

Temperatūra ir drėgmė

Stevija mėgsta šilumą ir aktyviausiai auga, kai temperatūra laikosi maždaug 18–28 °C. Į lauką ją išneškite tik praėjus šalnų pavojui, nes šaltis gali smarkiai pažeisti ūglius. Žiemojimui parinkite šviesią vietą, kur temperatūra būtų vėsesnė nei šildomoje svetainėje, bet nenukristų iki šalčio. Įprasta kambario oro drėgmė dažniausiai tinka, todėl lapų purkšti nebūtina. Svarbiau už labai drėgną orą yra gera oro cirkuliacija ir saikingas laistymas.

Stevija (Stevia rebaudiana) kilusi iš Pietų Amerikos, ypač Paragvajaus ir Brazilijos pasienio regionų, kur auga šilto klimato vietovėse. Vietos gyventojai jos lapus nuo seno naudojo gėrimams ir maistui saldinti. Augalas priklauso astrinių šeimai, todėl yra giminingas ramunėms, medetkoms ir saulėgrąžoms. Natūralioje aplinkoje stevija mėgsta saulėtas, gana drėgnas, bet neužmirkusias augavietes. Lietuvoje ji dažniausiai auginama kaip vienmetė lauko žolė arba vazoninis augalas, žiemą laikomas šviesioje patalpoje.

Stevija yra žolinis, šakotas augalas, paprastai užaugantis maždaug iki pusės metro, nors vazone jos dydis priklauso nuo genėjimo ir augimo sąlygų. Stiebai jauni būna žali, vėliau gali šiek tiek sumedėti, o lapai išsidėstę poromis. Lapai pailgi, dantytais kraštais, ryškiai žali ir švelniai šiurkštūs palietus. Vasarą ant ūglių pasirodo smulkūs balti žiedai, tačiau auginant dėl lapų žydėjimas nėra pagrindinis tikslas. Intensyviausias saldumas dažniausiai būna prieš žydėjimą, todėl tuo metu lapai dažnai skinami.

Vazoną statykite ant pietinės, pietrytinės ar pietvakarinės palangės, kur augalas gautų daug ryškios šviesos. Tamsesnėje vietoje stevija ištįsta, išaugina silpnesnius stiebus ir sukaupia mažiau saldžiųjų medžiagų. Vasarą ją galima išnešti į balkoną, terasą ar sodą, tačiau prie lauko sąlygų pratinkite pamažu. Venkite vietos, kur nuolat pučia stiprus vėjas, nes šakoti stiebai gali išvirsti. Vazono nestatykite prie pat veikiančio radiatoriaus, nes karštas sausas oras greitai džiovina lapus.

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemei ilgai visiškai išdžiūti. Vandens perteklių iš lėkštelės išpilkite, nes nuolat šlapios šaknys ima dusti ir pūti. Aktyvaus augimo metu kas kelias savaites galima patręšti silpnu žolelėms skirtų trąšų tirpalu, o žiemą tręšimą nutraukti arba labai sumažinti. Nugnybkite ūglių viršūnes, kad augalas šakotųsi ir liktų kompaktiškas. Lapus skinkite švariai, nepalikdami ilgų, pažeistų stiebų.

Steviją galima dauginti sėklomis arba žaliaisiais auginiais, tačiau auginiai paprastai leidžia greičiau gauti vienodą augalą. Sėkite į lengvą, laidų substratą ir sėklų giliai neužberkite, nes dygimui reikalinga šviesa. Indą laikykite šiltai, šviesiai ir palaikykite tolygią drėgmę, bet neperlaistykite. Auginį nukirpkite nuo sveiko ūglio, pašalinkite apatinius lapus ir įšaknydinkite drėgname substrate arba vandenyje. Įsišaknijusį augalėlį persodinkite atsargiai, nes jaunos šaknys būna trapios.

Dažniausia klaida – stevijos laikymas per tamsioje vietoje, kai augintojas tikisi vešlaus augimo nuo vien laistymo. Ne mažiau žalingas ir perteklinis vanduo, ypač sunkiame, prastai drenuojamame substrate. Per didelis azoto kiekis skatina lapų masę, tačiau lapų skonis gali tapti ne toks malonus, o stiebai – gležni. Retai genimas augalas išstyps ir taps nepatrauklus, todėl viršūnes verta trumpinti nuo pat jaunystės. Taip pat nereikėtų skinti visų lapų iš karto, nes augalui reikia žaliosios masės augti.

Gausiai laistoma ir prastai vėdinama stevija gali susirgti šaknų puviniu, kurį išduoda vystantys lapai, nors žemė lieka šlapia, bei nemalonus kvapas nuo vazono. Tokiu atveju pašalinkite pažeistas šaknis, persodinkite į šviežią laidų substratą ir laistykite rečiau. Sausame ore ant lapų kartais apsigyvena voratinklinės erkės, o ant jaunų ūglių – amarai. Kenkėjus pirmiausia nuplaukite vandens srove, augalą izoliuokite ir prireikus naudokite kambarinėms žolėms tinkamą preparatą pagal etiketę.

Stevijos lapuose esantys steviolio glikozidai suteikia saldumą, tačiau pats lapas turi labai mažai kalorijų. Saldumas juntamas nevienodai: kai kuriems žmonėms jis atrodo švarus, o kiti jaučia lengvą karstelėjusį ar saldymedį primenantį poskonį. Šviežius lapus galima dėti į arbatą, o nuskintus lapus išdžiovinti ir susmulkinti. Džiovinant žemoje temperatūroje išsaugomas aromatas, tačiau nereikėtų tikėtis, kad namuose paruošti lapai bus tokio pat skonio kaip išgryninti saldikliai. Maistui naudokite nedidelius kiekius ir stebėkite savo skonio pojūtį.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, stevija gerai auga labai šviesioje, šiltoje palangėje. Rinkitės pietinį, pietrytinį ar pietvakarinį langą ir laistykite tik pradžiūvus viršutiniam substrato sluoksniui.

Šviežius arba išdžiovintus lapus galima dėti į arbatą ir kitus gėrimus. Pradėkite nuo mažo kiekio, nes saldumas stiprus, o kai kuriems žmonėms gali būti juntamas lengvas poskonis.

Lauke Lietuvos žiemos ji paprastai neperžiemoja, todėl prieš šalnas augalą reikėtų perkelti į šviesią patalpą. Žiemą laistykite saikingiau ir nelaikykite prie karšto radiatoriaus.