← Grįžti į katalogą
Strelicija nuotrauka
Egzotiniai

Strelicija

Strelitzia reginae

Strelicija – įspūdingas egzotinis augalas dideliais lapais ir ryškiais žiedais, primenančiais rojaus paukštį.

Laistymas

Streliciją reikia laistyti reguliariai, bet neleisti šaknims mirkti vandenyje. Pavasarį ir vasarą laistoma tada, kai pradžiūsta viršutinis 2–4 cm žemės sluoksnis. Šiltuoju sezonu tai dažniausiai būna maždaug kartą per savaitę, tačiau dažnumas priklauso nuo vazono dydžio, temperatūros ir šviesos. Žiemą, kai augimas sulėtėja, laistoma rečiau – maždaug kas 10–14 dienų arba kai žemė aiškiai pradžiūsta. Reikia vengti tiek visiško perdžiūvimo, tiek nuolatinio šlapumo, nes abu kraštutinumai gali pažeisti šaknis.

Šviesa

Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Strelicijai reikia labai šviesios vietos. Ji mėgsta ryškią išsklaidytą šviesą ir gali pakęsti kelias valandas tiesioginės rytinės ar vakarinės saulės. Pietinė palangė taip pat gali tikti, tačiau vasaros vidurdienio saulė per stiklą gali nudeginti lapus, todėl karščiausiu metu verta naudoti lengvą užuolaidą. Per mažai šviesos gaunanti strelicija auga lėčiau, lapai gali linkti į šviesos pusę, o žydėjimo tikimybė sumažėja. Norint tolygaus augimo, vazoną galima retkarčiais pasukti.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Strelicija nėra saugi katėms ir šunims. Prarijus lapų, stiebų ar žiedų dalių, augintiniams gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, mieguistumas ar burnos sudirgimas. Nors augalas paprastai nėra laikomas itin pavojingu, smalsiems gyvūnams jo graužti nereikėtų. Geriausia streliciją statyti tokioje vietoje, kur augintiniai jos nepasiektų, ypač jei jie mėgsta kramtyti lapus.

Sudėtingumas

Vidutinė priežiūra

Persodinimas ir žemė

Strelicija persodinama kas 2–3 metus arba tada, kai šaknys ima veržtis pro vazono apačią. Ji mėgsta gana tvirtą, maistingą, bet laidų substratą. Tinka universalus kambarinėms gėlėms skirtas gruntas, sumaišytas su perlitu, kokosų plaušu, smulkia žieve arba keramzitu, kad šaknys gautų oro. Vazono dugne būtinos drenažo skylės. Persodinant nereikėtų rinktis labai didelio vazono – geriau padidinti jį palaipsniui, nes per dideliame inde žemė ilgiau išlieka šlapia ir didėja šaknų puvinio rizika.

Temperatūra ir drėgmė

Strelicija geriausiai auga 18–27 °C temperatūroje. Ji nemėgsta šalčio, todėl temperatūra neturėtų kristi žemiau 12–15 °C. Augalą reikėtų saugoti nuo šaltų skersvėjų, kondicionieriaus srovės ir staigių temperatūros pokyčių. Oro drėgmė gali būti vidutinė, tačiau sausame kambaryje lapų kraštai gali pradėti ruduoti. Lapus verta reguliariai nuvalyti drėgna šluoste, nes ant jų kaupiasi dulkės. Tai ne tik pagerina išvaizdą, bet ir padeda augalui geriau įsisavinti šviesą.

Strelicija, dažnai vadinama rojaus paukščio gėle, yra egzotiškas augalas, kilęs iš Pietų Afrikos. Ji garsėja išraiškingais, oranžiniais ir mėlynais žiedais, kurie savo forma primena paukščio galvą. Namuose strelicija dažniausiai auginama dėl didelių, standžių, bananmedį primenančių lapų, kurie interjerui suteikia tropinės prabangos. Jaunas augalas gali nežydėti keletą metų, tačiau net ir be žiedų atrodo labai dekoratyviai. Strelicija mėgsta šviesą, erdvę ir stabilias sąlygas, todėl geriausiai jaučiasi prie didelio lango, oranžerijoje ar šviesioje svetainėje. Tinkamai prižiūrima ji gali užaugti gana didelė ir tapti pagrindiniu kambario akcentu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Strelicijos lapų plyšimas dažnai yra natūralus reiškinys. Gamtoje lapai plyšta nuo vėjo, todėl augalas taip sumažina pasipriešinimą oro srautams. Namuose lapai gali plyšti dėl sausumo, mechaninio pažeidimo, per dažno judinimo arba stipraus skersvėjo. Jei augalas atrodo sveikas, lapų plyšiai nėra didelė problema. Svarbiausia palaikyti tinkamą drėgmę, stabilias sąlygas ir atsargiai valyti lapus.

Strelicija dažnai nežydi, jei yra per jauna arba gauna per mažai šviesos. Žydėti dažniau pradeda brandesni, gerai įsišakniję augalai. Jai reikia labai šviesios vietos, reguliarios priežiūros ir pakankamai maisto medžiagų aktyvaus augimo metu. Per didelis vazonas taip pat gali atitolinti žydėjimą, nes augalas daugiau energijos skiria šaknims ir lapams, o ne žiedams.

Ruduojantys lapų kraštai dažniausiai rodo sausą orą, nereguliarų laistymą, per daug trąšų arba šaknų stresą. Patikrinkite, ar žemė nėra nuolat sausa arba, priešingai, permirkusi. Sausame kambaryje padeda lapų valymas, drėgmės padidinimas aplink augalą ir laikymas toliau nuo radiatorių. Jei tręšiama dažnai, verta kurį laiką sumažinti trąšų kiekį ir kartais praplauti substratą švariu vandeniu.