Lauko

Valgomasis sausmedis

Lonicera caerulea

Valgomasis sausmedis – ištvermingas uogakrūmis, anksti vasarą subrandinantis pailgas mėlynas, malonaus saldžiarūgščio skonio uogas. Jis ypač vertinamas dėl atsparumo šalčiui, kuklių priežiūros poreikių ir ankstyvo derliaus.

Laistymas

Laistykite giliai, bet ne kasdien mažais kiekiais. Jaunam krūmui svarbu neleisti šaknų gumului visiškai išdžiūti, ypač pirmaisiais metais, per žydėjimą ir uogų augimą. Suaugęs sausmedis tampa atsparesnis trumpai sausrai, tačiau ilgiau trunkant karščiams jį palaistykite. Vanduo neturi užsistovėti prie šaknų, todėl sunkioje dirvoje pasirūpinkite drenažu. Mulčias padės ilgiau išlaikyti drėgmę ir sumažins temperatūros svyravimus.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna daug tiesioginės šviesos. Dalinis pavėsis augalui nepakenks, tačiau labai tamsioje vietoje žydėjimas ir uogų derlius gali būti kuklesni, o skonis – ne toks saldus. Karštuose, sausuose regionuose naudinga vieta, kur ryte ar vakare šviečia saulė, o per didžiausią kaitrą krūmas gauna lengvą šešėlį. Svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink lapiją.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Lonicera caerulea rūšies tinkamai sunokusios uogos yra valgomos ir dažnai auginamos būtent derliui. Vis dėlto pirkdami augalą patikrinkite, kad tai būtų valgomojo sausmedžio veislė, nes ne visų sausmedžių rūšių vaisiai skirti maistui. Nevalgykite neaiškios kilmės uogų ir rinkite tik visiškai sunokusias. Uogas prieš vartojimą nuplaukite. Augalų apsaugos preparatais purkštus vaisius vartokite tik pasibaigus etiketėje nurodytam laukimo laikotarpiui.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Auginant vazone, jauną sausmedį persodinkite į didesnį indą, kai šaknys tankiai užpildo esamą žemę arba pradeda lįsti pro drenažo angas. Rinkitės platų, stabilų vazoną su keliomis vandens nutekėjimo angomis ir derlingą, vandeniui laidų substratą. Persodinti geriausia anksti pavasarį arba rudenį, kai augalas nėra žydėjimo ar didelio karščio sąlygomis. Lauke augančio krūmo dažnai persodinti nereikia, todėl nuolatinę vietą parinkite apgalvotai.

Temperatūra ir drėgmė

Tai labai šalčiui atsparus lauko krūmas, tinkamas Lietuvos klimatui, tačiau tikslus atsparumas priklauso nuo veislės ir augalo būklės. Žiemai suaugusiam augalui paprastai nereikia specialios pastogės, o jauną daigą pirmą sezoną galima apsaugoti mulčiu. Oro drėgmė lauke įprastai pakankama, papildomai lapų purkšti nereikia. Vazone augantį augalą žiemą laikykite lauke, apsaugotą nuo permirkimo ir staigių temperatūros svyravimų, nes šaknys inde pažeidžiamesnės šalčiui.

Priežiūros pasas

Valgomasis sausmedis

Lonicera caerulea

Lauko

Laistymas

Šviesa

Geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna daug tiesioginės šviesos. Dalinis pavėsis augalui nepakenks, tačiau labai tamsioje vietoje žydėjimas ir uogų derlius gali būti kuklesni, o skonis – ne toks saldus. Karštuose, sausuose regionuose naudinga vieta, kur ryte ar vakare šviečia saulė, o per didžiausią kaitrą krūmas gauna lengvą šešėlį. Svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink lapiją.

Apie augalą

Valgomasis sausmedis priklauso sausmedinių šeimai, o rūšis Lonicera caerulea natūraliai paplitusi vėsiuose Šiaurės pusrutulio regionuose. Įvairios jos formos aptinkamos Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Kamčiatkoje, Šiaurės Kinijoje ir Japonijoje. Sodininkystėje auginamos atrinktos veislės, dažnai vadinamos kamčiatkiniu sausmedžiu arba haskapu. Lietuvoje šis krūmas gerai jaučiasi dėl panašaus klimato ir pakankamai šaltų žiemų. Augalas ypač naudingas ten, kur norima ankstyvo, mažai priežiūros reikalaujančio uogakrūmio.

Tai daugiametis, dažniausiai apie vieno–dviejų metrų aukščio krūmas, išauginantis kelis stačius ar šiek tiek išlinkusius stiebus. Lapai pailgi arba ovalūs, žali, jauni kartais padengti nežymiu melsvu apnašu. Pavasarį tarp lapų pasirodo smulkūs gelsvai balti žiedai, kuriuos apdulkina vabzdžiai. Uogos pailgos, nelygaus paviršiaus, nuo mėlynos iki beveik juodos spalvos, dažnai padengtos vaškiniu apnašu. Jų minkštimas sultingas, o skonis gali būti saldus, rūgštus ar šiek tiek kartokas, priklausomai nuo veislės ir sunokimo.

Tai lauko augalas, todėl jį geriausia sodinti sode, prie namo, darže ar dideliame vazone terasoje. Parinkite saulėtą vietą, kur krūmas gautų bent kelias valandas tiesioginės šviesos, tačiau nebūtų kepinamas nuo karščio atspindinčios sienos. Tinka nuo šaltų vėjų kiek apsaugota vieta, kur nesikaupia vanduo. Nerekomenduojama sodinti po dideliais medžiais, nes jų šaknys konkuruos dėl drėgmės ir maisto medžiagų. Kad derlius būtų gausesnis, verta auginti bent dvi skirtingas veisles, žydinčias tuo pačiu metu.

Sausmedį reguliariai laistykite tada, kai dirvos paviršius pradeda džiūti, ypač po pasodinimo, žydėjimo ir uogų mezgimo metu. Dirva turėtų būti tolygiai drėgna, bet ne šlapia, todėl aplink krūmą naudinga paskleisti komposto ar smulkintos žievės mulčio sluoksnį. Pavasarį galima patręšti subrendusiu kompostu arba uogakrūmiams skirtomis trąšomis, nepadauginant azoto. Pirmaisiais metais ravėkite atsargiai, kad nepažeistumėte paviršinių šaknų. Genėkite saikingai: pašalinkite nulūžusias, ligotas ir seniausias, mažai derančias šakas, o tankų krūmą praretinkite po derliaus.

Veislinius sausmedžius patikimiausia dauginti žaliaisiais arba sumedėjusiais auginiais, nes taip išlaikomos motininio augalo savybės. Žalieji auginiai imami vasaros pradžioje, sodinami į lengvą, nuolat šiek tiek drėgną substratą ir laikomi šviesioje, nuo tiesioginės kaitros apsaugotoje vietoje. Galima dauginti ir atlankomis, prilenkiant žemą lankstų ūglį prie dirvos bei jį prismeigiant. Iš sėklų išaugę augalai gali skirtis uogų skoniu ir derėjimo laiku, todėl toks būdas labiau tinka bandymams. Jaunus daigus į nuolatinę vietą sodinkite pavasarį arba rudenį.

Dažna klaida – pasodinti vieną krūmą ir tikėtis gausaus derliaus, nors daugeliui veislių reikalingas kryžminis apdulkinimas. Kitas trūkumas – per sausa dirva pavasarį ir vasaros pradžioje, dėl kurios uogos lieka smulkios arba pradeda kristi. Nereikėtų augalo sodinti į sunkią, užmirkstančią žemę ar giliai užkasti šaknies kaklelio. Per gausus tręšimas azotu skatina lapus, bet ne visada pagerina derėjimą. Taip pat venkite stipriai trumpinti visas šakas vienu metu, nes taip galite prarasti kitų metų derliaus potencialą.

Valgomasis sausmedis paprastai yra atsparus, tačiau nepalankiomis sąlygomis jį gali pažeisti amarai, skydamariai, vikšrai ar įvairūs lapus graužiantys kenkėjai. Žalą kartais padaro ir paukščiai, greitai sulesantys prinokusias uogas. Per tankus krūmas, prasta oro cirkuliacija ir nuolatinė drėgmė sudaro sąlygas lapų dėmėtligėms bei kitiems grybiniams susirgimams. Pirmiausia pašalinkite pažeistus lapus, praretinkite vainiką ir užtikrinkite tinkamą laistymą. Kenkėjus nuo jaunų krūmų dažnai galima nuplauti vandens srove, o augalų apsaugos priemones rinkitės tik pagal etiketę.

Sausmedis išsiskiria itin ankstyvu derliumi: jo uogos dažnai sunoksta anksčiau už braškes ar daugelį kitų sodo uogakrūmių. Uogų forma ir skonis labai priklauso nuo veislės, todėl verta ragauti kelis skirtingus augalus prieš pasirenkant mėgstamiausią. Vaisiai tinka valgyti švieži, šaldyti, virti į uogienes, padažus ar spausti į sultis. Mėlyna uogų spalva susijusi su antocianinais, tačiau vien spalva negarantuoja vienodo skonio. Krūmas pradeda derėti palyginti jaunas, o tinkamai prižiūrimas vienoje vietoje gali augti daugelį metų.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

D.U.K.

Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, dažniausiai verta sodinti bent dvi skirtingas veisles, kad žydėjimo metu jos galėtų kryžmiškai apsidulkinti. Vienas krūmas gali žydėti ir megzti uogas, tačiau derlius dažnai būna mažesnis.

Uogos paprastai sunoksta labai anksti, dažnai dar prieš braškes, tačiau tikslus laikas priklauso nuo veislės, pavasario orų ir vietos. Prinokusios uogos tampa tamsios, minkštesnės ir lengviau atsiskiria nuo šakelės.

Kartumą gali lemti konkreti veislė, nevisiškai sunokusios uogos, sausra ar per mažai saulės. Rinkite uogas visiškai sunokusias ir, jei skonis netenkina, apsvarstykite kitos veislės sodinimą.