Astilbė
Astilbe japonica
Astilbė – puošni daugiametė gėlė puriais žiedynais, kuri ypač tinka pavėsingesnėms ir drėgnesnėms sodo vietoms.
Laistymas
Astilbė mėgsta drėgną dirvą, todėl sausros metu ją būtina reguliariai laistyti. Vasarą, ypač karštomis savaitėmis, laistoma 2–3 kartus per savaitę arba dažniau, jei dirva greitai džiūsta. Jauni, ką tik pasodinti augalai turi būti laistomi atidžiau, kol gerai įsišaknija. Žiemą papildomai laistyti paprastai nereikia. Svarbu neleisti dirvai visiškai išdžiūti, nes astilbės lapai greitai vysta, ruduoja, o žydėjimas silpnėja. Mulčias padeda ilgiau išlaikyti drėgmę.
Šviesa
Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Astilbė geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba šviesiame pavėsyje. Ji gali augti ir saulėtoje vietoje, bet tik tada, jei dirva nuolat drėgna. Kaitri vidurdienio saulė sausame grunte gali nudeginti lapus ir sutrumpinti žydėjimą. Tinkamiausios vietos – rytinė saulė, lengvas medžių šešėlis arba vieta, kur augalas apsaugotas nuo stipriausios popietinės kaitros. Per giliame pavėsyje astilbė žydės silpniau, nors lapija išliks dekoratyvi.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Astilbė laikoma saugia katėms ir šunims, todėl ją galima auginti soduose, kuriuose lankosi augintiniai. Vis dėlto nereikėtų skatinti gyvūnų graužti lapų ar žiedų, nes didesnis bet kokio augalo kiekis gali sudirginti skrandį. Jei augintiniai mėgsta kapstyti gėlynus, naujai pasodintas astilbes verta apsaugoti dekoratyvine tvorele arba mulčiu.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Astilbė dažniausiai persodinama arba dalijama pavasarį arba ankstyvą rudenį. Ji mėgsta derlingą, humusingą, drėgmę išlaikantį, bet neužmirkstantį dirvožemį. Sodinant verta įmaišyti komposto, lapinės žemės ar gerai perpuvusio mėšlo. Jei dirva labai sunki molinga, ją galima pagerinti kompostu ir smėliu, o jei per lengva ir greitai džiūsta – papildyti organinėmis medžiagomis. Sodinant svarbu, kad šaknų kaklelis nebūtų užkastas per giliai. Kas 3–5 metus kerus galima padalyti, kad augalas išliktų vešlus.
Temperatūra ir drėgmė
Astilbė gerai prisitaiko prie Lietuvos klimato ir yra atspari žiemai. Ji mėgsta vėsesnę, drėgnesnę aplinką ir prasčiau jaučiasi ilgų karščių bei sausros metu. Ideali vieta – apsaugota nuo kaitrios popietinės saulės ir stiprių džiovinančių vėjų. Oro drėgmė lauke paprastai nėra problema, tačiau sausros metu naudinga mulčiuoti dirvą aplink augalą. Rudenį antžeminė dalis nunyksta, o pavasarį augalas vėl atželia iš šaknų.
Astilbė
Astilbe japonica
Lauko
Laistymas
Astilbė mėgsta drėgną dirvą, todėl sausros metu ją būtina reguliariai laistyti. Vasarą, ypač karštomis savaitėmis, laistoma 2–3 kartus per savaitę arba dažniau, jei dirva greitai džiūsta. Jauni, ką tik pasodinti augalai turi būti laistomi atidžiau, kol gerai įsišaknija. Žiemą papildomai laistyti paprastai nereikia. Svarbu neleisti dirvai visiškai išdžiūti, nes astilbės lapai greitai vysta, ruduoja, o žydėjimas silpnėja. Mulčias padeda ilgiau išlaikyti drėgmę.
Šviesa
Astilbė geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba šviesiame pavėsyje. Ji gali augti ir saulėtoje vietoje, bet tik tada, jei dirva nuolat drėgna. Kaitri vidurdienio saulė sausame grunte gali nudeginti lapus ir sutrumpinti žydėjimą. Tinkamiausios vietos – rytinė saulė, lengvas medžių šešėlis arba vieta, kur augalas apsaugotas nuo stipriausios popietinės kaitros. Per giliame pavėsyje astilbė žydės silpniau, nors lapija išliks dekoratyvi.
Astilbė yra dekoratyvi daugiametė gėlė, vertinama dėl lengvų, plunksniškų žiedynų ir gražios, karpytos lapijos. Ji kilusi iš Rytų Azijos ir Šiaurės Amerikos regionų, kur natūraliai auga drėgnesnėse, dalinai pavėsingose vietose. Soduose astilbės dažnai sodinamos prie takų, vandens telkinių, pavėsinguose gėlynuose arba kartu su melsvėmis, paparčiais ir brunėromis. Žydi vasarą, o žiedynai gali būti balti, rausvi, raudoni, violetiniai ar kreminiai. Net ir nužydėjus, sudžiūvę žiedynai ilgai išlieka dekoratyvūs. Astilbė ypač naudinga ten, kur daugeliui saulę mėgstančių gėlių per tamsu, tačiau dirva turi išlikti pakankamai drėgna.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausia priežastis – per sausa dirva arba per kaitri saulė. Astilbė mėgsta drėgmę, todėl sausros metu jos lapų kraštai greitai ruduoja ir džiūsta. Patikrinkite, ar augalas nėra pasodintas per saulėtoje vietoje, ir palaistykite giliai, kad sudrėktų ne tik paviršius. Taip pat padeda mulčias, kuris sumažina vandens garavimą iš dirvos.
Astilbė gali silpnai žydėti dėl per gilaus pavėsio, maisto medžiagų trūkumo, sausros arba per seno, sutankėjusio kero. Jei augalas daug metų auga toje pačioje vietoje ir žydėjimas silpnėja, kerą verta padalyti pavasarį arba rudenį. Taip pat padeda komposto įterpimas ir reguliarus laistymas sausais laikotarpiais.
Nužydėjusius žiedynus galima nukirpti, jei norisi tvarkingesnio vaizdo, tačiau juos galima ir palikti – sudžiūvę jie dažnai atrodo dekoratyviai. Rudenį, kai lapai nunyksta, antžeminę dalį galima nupjauti prie žemės. Kai kurie sodininkai senus stiebus palieka iki pavasario, kad augalas turėtų šiek tiek natūralios apsaugos žiemą.
