Benjamino fikusas
Ficus benjamina
Benjamino fikusas – elegantiškas, tankiai lapuotas kambarinis medis, galintis tapti tikru namų žalumos akcentu. Tinkamoje vietoje jis džiugina blizgiais lapais ir gražia laja, tačiau nemėgsta dažnų pokyčių.
Laistymas
Laistykite, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta, tačiau nelaukite, kol visas šaknų gumulas visiškai išdžius. Laistydami sudrėkinkite visą substratą, kol vanduo pradės tekėti pro vazono skylutes, o po kelių minučių išpilkite perteklių iš lėkštelės. Augimo metu vandens paprastai reikia daugiau, žiemą – rečiau. Lapų kritimas gali būti susijęs tiek su perdžiūvimu, tiek su perlaistymu, todėl tikrinkite dirvos drėgmę, o ne laistykite pagal griežtą grafiką.
Šviesa
Šis augalas mėgsta pusiau šviesą. Benjamino fikusui reikia daug ryškios, bet išsklaidytos šviesos. Geriausiai tinka šviesi vieta prie rytinio ar vakarinio lango. Prie pietinio lango augalą nuo kaitriausios vidurdienio saulės pridenkite plona užuolaida. Margalapėms veislėms reikia daugiau šviesos nei žalialapėms, o tamsesnėje vietoje jos augs lėčiau ir gali mesti lapus.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Benjamino fikusas nėra saugus katėms, šunims ir kitiems augintiniams. Pažeidus lapus ar stiebus išsiskiriančios pieniškos sultys gali dirginti burną, odą ir virškinimo sistemą. Augalą laikykite augintiniams nepasiekiamoje vietoje, o pastebėję, kad gyvūnas jo suėdė, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba pradeda lįsti pro drenažo angas. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su skylėmis vandeniui nutekėti ir purų, laidų kambarinėms gėlėms skirtą substratą. Jaunesnius augalus galima persodinti dažniau, o dideliems fikusams dažnai pakanka pakeisti viršutinį dirvos sluoksnį. Po persodinimo nelaistykite per gausiai ir kelias savaites netręškite.
Temperatūra ir drėgmė
Geriausia laikyti šiltoje, stabilioje patalpoje, vengiant staigių temperatūros svyravimų, šaltų skersvėjų ir tiesioginės radiatoriaus kaitros. Įprasta kambario temperatūra jam tinka, o žiemą augalas neturėtų būti laikomas prie šalto stiklo. Vidutinė oro drėgmė dažniausiai pakankama, tačiau sausame šildomame ore padeda lapų nuvalymas, oro drėkintuvas arba šalia pastatytas vandens indas.
Benjamino fikusas
Ficus benjamina
Kambariniai
Laistymas
Laistykite, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta, tačiau nelaukite, kol visas šaknų gumulas visiškai išdžius. Laistydami sudrėkinkite visą substratą, kol vanduo pradės tekėti pro vazono skylutes, o po kelių minučių išpilkite perteklių iš lėkštelės. Augimo metu vandens paprastai reikia daugiau, žiemą – rečiau. Lapų kritimas gali būti susijęs tiek su perdžiūvimu, tiek su perlaistymu, todėl tikrinkite dirvos drėgmę, o ne laistykite pagal griežtą grafiką.
Šviesa
Benjamino fikusui reikia daug ryškios, bet išsklaidytos šviesos. Geriausiai tinka šviesi vieta prie rytinio ar vakarinio lango. Prie pietinio lango augalą nuo kaitriausios vidurdienio saulės pridenkite plona užuolaida. Margalapėms veislėms reikia daugiau šviesos nei žalialapėms, o tamsesnėje vietoje jos augs lėčiau ir gali mesti lapus.
Benjamino fikusas, moksliniu pavadinimu Ficus benjamina, yra vienas populiariausių kambaryje auginamų fikusų. Gamtoje jis paplitęs Pietų ir Pietryčių Azijoje, Australijoje bei kai kuriuose kituose šilto klimato regionuose. Ten tai gali būti didelis medis, formuojantis plačią lają, o šiltose vietovėse jo šakos kartais leidžia orines šaknis. Kambariuose augalas išlieka gerokai mažesnis, tačiau tinkamai prižiūrimas gali užaugti į įspūdingą, medelį primenantį augalą.
Benjamino fikusas išsiskiria plonomis, šiek tiek svyrančiomis šakelėmis ir blizgiais, ovaliais lapais smailėjančiais galiukais. Lapai gali būti sodriai žali arba margi – su kreminiais, baltais ar gelsvais plotais. Jauni augalai dažnai auginami kaip krūmeliai, o iš kelių supintų kamienų suformuojami dekoratyvūs kambariniai medeliai. Fikusas gražiai atrodo svetainėje, erdvesniame prieškambaryje ar šviesiame biure, tačiau jam reikia parinkti pastovią vietą.
Priežiūros esmė
Svarbiausia Benjamino fikusui – ryški, išsklaidyta šviesa, saikingas laistymas ir kuo mažiau staigių pokyčių. Vazoną geriausia statyti prie šviesaus lango, apsaugant augalą nuo kaitrios vidurdienio saulės, ypač vasarą. Margalapiams veislėms šviesos reikia dar daugiau, nes trūkstant apšvietimo jų lapai gali pradėti žaliuoti arba kristi.
Laistykite tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta. Vandens perteklius vazono lėkštelėje neturi užsistovėti, nes nuolat šlapia žemė skatina šaknų puvimą. Žiemą, kai augimas sulėtėja ir patalpose mažiau šviesos, laistoma rečiau. Vanduo turėtų būti kambario temperatūros, o jei naudojamas labai kietas vanduo, verta rinktis nusistovėjusį arba filtruotą.
Fikusui patinka vidutinė ar didesnė oro drėgmė, ypač šildymo sezonu. Lapus galima nuvalyti drėgna, minkšta šluoste – taip pašalinamos dulkės ir augalas geriau pasisavina šviesą. Tręškite aktyvaus augimo metu kambarinėms lapinėms gėlėms skirtomis trąšomis, laikydamiesi ant pakuotės nurodyto kiekio. Per didelis trąšų kiekis augalui nepadės ir gali pažeisti šaknis.
Dažnos klaidos
• Dažna klaida – fikuso statymas ten, kur jį nuolat veikia skersvėjis, šaltas oras nuo praviro lango arba karštas srautas nuo radiatoriaus.
• Perlaistymas yra pavojingesnis už trumpalaikį dirvos pradžiūvimą. Jei žemė ilgai šlapia, lapai gali gelsti, vysti, o šaknys pradėti pūti.
• Dažnas vazono kilnojimas ar pasukiojimas taip pat gali paskatinti lapų kritimą. Jei reikia pakeisti vietą, darykite tai palaipsniui.
• Per mažai šviesos lemia retą lają, silpnesnius ūglius ir margalapių lapų spalvos praradimą.
Įdomūs faktai
Benjamino fikusas priklauso šilkmedinių šeimai ir yra artimas kitoms fikusų rūšims. Gamtoje jis gali išaugti daug didesnis nei kambaryje, o jo laja dažnai formuojama genint. Pavasarį arba vasaros pradžioje augalą galima patrumpinti, pašalinant per ilgus, susikryžiavusius ar silpnus ūglius. Genėjimas padeda išlaikyti kompaktišką formą ir skatina šakojimąsi, tačiau po jo iš žaizdelių gali išsiskirti pieniškos sultys.
Persodinti Benjamino fikusą reikia tada, kai šaknys užpildo vazoną arba augalas pastebimai lėčiau auga. Naujas vazonas neturėtų būti daug didesnis už ankstesnį. Persodinant svarbu nepažeisti šaknų daugiau, nei būtina, ir pasirūpinti geru drenažu. Stabilios sąlygos, saikingas laistymas ir kantrybė paprastai yra geriausias kelias į sveiką, tankią lają.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Fikusas dažniausiai meta lapus dėl staigaus vietos pakeitimo, skersvėjų, netinkamo laistymo arba per mažai šviesos. Pirmiausia patikrinkite, ar žemė neperlaistyta ir ar augalas nestovi prie šalto lango ar šildymo prietaiso.
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Įprastai augimo metu tai daroma maždaug kartą per savaitę, tačiau tikslus dažnis priklauso nuo vazono, dirvožemio, temperatūros ir šviesos kiekio.
Taip, tačiau augalas nėra saugus augintiniams. Jo sultyse yra dirginančių medžiagų, todėl augintiniui suėdus lapų gali pasireikšti virškinimo sutrikimai ar burnos gleivinės dirginimas.
