Veneros musėkautas
Dionaea muscipula
Veneros musėkautas – neįprastas vabzdžiaėdis augalas, žavintis greitai susiveriančiomis „žandikaulių“ formos gaudyklėmis. Tinkamai prižiūrimas jis gali augti daugelį metų ir kasmet išgyventi natūralų žiemos ramybės laikotarpį.
Laistymas
Augimo laikotarpiu substratas turi būti nuolat drėgnas, todėl vazoną galima laikyti negilioje lėkštelėje su lietaus, distiliuotu arba atvirkštinio osmoso būdu išvalytu vandeniu. Vandens lėkštelėje neturėtų būti per daug – svarbu, kad šaknys nebūtų giliai panirusios nuolatiniame vandenyje. Nenaudokite įprasto vandentiekio vandens, nes jame esantys mineralai kaupiasi substrate. Žiemos ramybės metu laistykite rečiau, tačiau neleiskite substratui visiškai išdžiūti.
Šviesa
Šis augalas mėgsta šviesą. Veneros musėkautui reikia labai daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės kasdien. Geriausiai tinka pietinė, pietrytinė ar pietvakarinė palangė. Po įsigijimo prie ryškios saulės pratinkite palaipsniui, kad lapai nepatirtų staigaus streso. Jei augalas ištįsta, gaudyklės lieka žalios ir nesusiformuoja, dažniausiai trūksta šviesos; tokiu atveju pravers augalų auginimo lempa.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Veneros musėkautas nelaikomas nuodingu katėms ar šunims. Vis dėlto augintiniams nereikėtų leisti graužti augalo, nes jie gali pažeisti jautrias gaudykles, o prarytas didesnis augalo gabalėlis gali sukelti virškinimo sutrikimų. Po priežiūros nusiplaukite rankas, ypač jei buvo naudotas substratas ar vabzdžiai.
Sudėtingumas
Sunki priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite kas vienerius ar dvejus metus, geriausia žiemos ramybės pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. Naudokite rūgščias aukštapelkės durpes, sumaišytas su perlitu arba nuplautu kvarciniu smėliu, be trąšų ir kalkių. Įprasta kambarinių augalų žemė netinka. Rinkitės plastikinį vazoną su drenažo skylėmis, o šaknis persodinant laikykite kuo mažiau sujudintas.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu tinka įprasta kambario temperatūra, maždaug 18–30 °C. Specialiai labai didelės oro drėgmės nereikia, jei augalas gauna pakankamai šviesos ir laistomas tinkamu vandeniu; purkšti lapų taip pat nebūtina. Rudenį ir žiemą suteikite vėsią ramybę, maždaug 5–10 °C temperatūroje. Saugokite nuo karšto radiatoriaus oro ir staigių temperatūros pokyčių.
Veneros musėkautas
Dionaea muscipula
Kambariniai
Laistymas
Augimo laikotarpiu substratas turi būti nuolat drėgnas, todėl vazoną galima laikyti negilioje lėkštelėje su lietaus, distiliuotu arba atvirkštinio osmoso būdu išvalytu vandeniu. Vandens lėkštelėje neturėtų būti per daug – svarbu, kad šaknys nebūtų giliai panirusios nuolatiniame vandenyje. Nenaudokite įprasto vandentiekio vandens, nes jame esantys mineralai kaupiasi substrate. Žiemos ramybės metu laistykite rečiau, tačiau neleiskite substratui visiškai išdžiūti.
Šviesa
Veneros musėkautui reikia labai daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės kasdien. Geriausiai tinka pietinė, pietrytinė ar pietvakarinė palangė. Po įsigijimo prie ryškios saulės pratinkite palaipsniui, kad lapai nepatirtų staigaus streso. Jei augalas ištįsta, gaudyklės lieka žalios ir nesusiformuoja, dažniausiai trūksta šviesos; tokiu atveju pravers augalų auginimo lempa.
Veneros musėkautas (Dionaea muscipula) – vienas įspūdingiausių vabzdžiaėdžių augalų. Gamtoje jis auga nedidelėje teritorijoje Šiaurės Amerikos pakrantėse, daugiausia Šiaurės ir Pietų Karolinos valstijų drėgnuose, rūgščiuose durpiniuose dirvožemiuose. Šiose vietose žemėje labai mažai maistinių medžiagų, todėl augalas dalį reikalingų medžiagų gauna gaudydamas smulkius vabzdžius.
Išvaizda ir augimas
Veneros musėkautas išaugina žemą lapų skrotelę. Kiekvieno lapo viršūnėje yra dvi susiveriančios skiautės, kurių pakraščius puošia į dantis panašūs išaugimai. Vidinėje gaudyklės pusėje matomi jautrūs plaukeliai. Kai vabzdys juos paliečia kelis kartus per trumpą laiką, gaudyklė susiveria. Ryškesnę rausvą spalvą augalas paprastai išvysto tik gaudamas daug šviesos. Pavasarį ar vasaros pradžioje gali pasirodyti aukštas žiedynkotis su baltais žiedais, tačiau jauniems ar nusilpusiems augalams jį dažnai verta pašalinti.
Priežiūros esmė
Svarbiausia šiam augalui – labai šviesi vieta, mažai mineralų turintis vanduo ir tinkamas rūgštus substratas. Statykite jį ant saulėtos palangės, kur kasdien jis gautų kelias valandas tiesioginės saulės. Jei natūralios šviesos nepakanka, gali padėti augalams skirtas šviestuvas. Prie tiesioginės saulės pratinkite palaipsniui, ypač po augalo įsigijimo.
Vazoną galima statyti į negilią lėkštelę su vandeniu. Augimo metu substrate turėtų būti nuolat drėgna, tačiau šaknys neturėtų ilgai mirkti giliame vandenyje. Laistykite tik lietaus, distiliuotu arba atvirkštinio osmoso būdu išvalytu vandeniu. Įprastas vandentiekio vanduo daugelyje vietovių turi per daug mineralų. Substratui tinka rūgščios aukštapelkės durpės, sumaišytos su perlitu arba nuplautu kvarciniu smėliu. Paprasta universali žemė ir keramzitas, išskiriantis mineralus, netinka.
Vabzdžiai ir maitinimas
Veneros musėkauto nereikia maitinti pagal grafiką. Jei jis auga lauke ar prie atviro lango, dažniausiai pats pasigauna pakankamai smulkių vabzdžių. Neduokite mėsos, dešros, sūrio ar kitokio žmonių maisto, taip pat nenaudokite trąšų į substratą. Jei augalas ilgai negauna grobio, galima labai retai pasiūlyti mažą gyvą arba tinkamai sudrėkintą smulkų vabzdį, tačiau gaudyklė turi būti pakankamai didelė. Neuždarinėkite gaudyklių pirštais – toks bereikalingas dirginimas augalą sekina, o po kelių susiverimų konkreti gaudyklė vis tiek nunyksta.
Ramybės laikotarpis ir dažnos klaidos
Rudenį augimas natūraliai sulėtėja, lapai gali sumažėti ar dalis jų paruduoti. Maždaug tris–keturis mėnesius augalui reikalinga vėsi ramybė, dažniausiai apie 5–10 °C temperatūroje. Šiuo metu substratas turi išlikti šiek tiek drėgnas, bet laistyti reikia rečiau. Dažniausios klaidos – per mažai šviesos, laistymas kalkėtu vandeniu, sodinimas į įprastą kompostą, tręšimas ir nuolatinis gaudyklių lietimas.
Persodinkite kas vienerius ar dvejus metus, geriausia ramybės laikotarpio pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. Persodinant nepurtykite šaknų be reikalo ir nesuspauskite substrato. Įdomu tai, kad kiekvienoje gaudyklėje esantys jautrūs plaukeliai veikia tarsi signalizacijos sistema: vienas atsitiktinis prisilietimas dažnai nesukelia visiško susivėrimo, todėl augalas taupo energiją ir neužsidaro nuo lietaus lašo.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Geriausia naudoti lietaus, distiliuotą arba atvirkštinio osmoso būdu išvalytą vandenį. Įprastame vandentiekio vandenyje esančios mineralinės medžiagos ilgainiui kaupiasi substrate ir gali pažeisti šaknis.
Ne. Trąšos šiam augalui nereikalingos, o įprastos kambarinių augalų trąšos gali nudeginti jo šaknis. Jei augalas gauna pakankamai šviesos, retkarčiais gali pasigauti smulkių vabzdžių.
Taip, žiemą jam reikalinga ramybė. Maždaug tris–keturis mėnesius augalą verta laikyti vėsiau, apie 5–10 °C temperatūroje, sumažinti laistymą ir užtikrinti, kad substratas visiškai neišdžiūtų.
