← Grįžti į katalogą
Karpuotoji gasterija nuotrauka
Kambariniai

Karpuotoji gasterija

Gasteria verrucosa

Karpuotoji gasterija – lėtai augantis, išraiškingas sukulentas, vertinamas dėl storų, dėmėtų lapų ir nereiklumo. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori dekoratyvaus augalo, neprašančio kasdienio dėmesio.

Laistymas

Laistykite tik tada, kai substratas beveik visiškai išdžiūsta. Palaistykite gausiai, kad vanduo ištekėtų pro drenažo angas, ir po kelių minučių išpilkite jį iš lėkštelės. Pavasarį ir vasarą laistoma dažniau, o žiemą – retai, ypač jei augalas laikomas vėsiau. Nepilkite vandens į lapų skrotelės vidurį ir nepalikite šaknų šlapioje žemėje.

Šviesa

Šis augalas mėgsta pusiau šviesą. Laikykite labai šviesioje vietoje, tačiau saugokite nuo kaitrios vidurdienio saulės pro stiklą. Tinka išsklaidyta šviesa, rytinė ar vakarinė palangė ir keli švelnios tiesioginės saulės spinduliai. Jei lapai ima blukti ir augalas ištįsta, šviesos gali būti per mažai; jei atsiranda sausų rudų plotelių, saulė gali būti per intensyvi.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Gasterijos paprastai laikomos netoksiškomis katėms ir šunims. Vis dėlto augalo graužti nereikėtų: suėdus didesnį kiekį bet kurios kambarinės gėlės gali sutrikti virškinimas, o jautresni gyvūnai gali sureaguoti individualiai.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį arba tada, kai augalas išauga vazoną, maždaug kas dvejus ar trejus metus. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo anga ir laidų sukulentų substratą. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad pažeistos šaknys spėtų apdžiūti.

Temperatūra ir drėgmė

Geriausiai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje, šviesioje ir gerai vėdinamoje vietoje. Žiemą galima laikyti vėsiau, tačiau augalą būtina saugoti nuo šalčio, skersvėjų ir temperatūros kritimo iki šalnų. Specialiai didinti oro drėgmės nereikia – svarbiau, kad aplinka nebūtų tvanki, o substratas tarp laistymų išdžiūtų.

Karpuotoji gasterija, moksliniu pavadinimu Gasteria verrucosa, yra nedidelis sukulentas iš gasterijų genties. Ši rūšis ir jos pavadinimas botaninėje literatūroje kartais pateikiami skirtingai, tačiau augalų augintojams ji gerai pažįstama dėl išskirtinio lapų paviršiaus. Gasterijos kilusios iš pietinės Afrikos, kur auga sausesnėse vietovėse, dažnai lengvame pavėsyje, tarp akmenų, krūmų ar kitų augalų.

Karpuotoji gasterija formuoja tankią lapų skrotelę. Jos lapai mėsingi, platūs ar šiek tiek liežuvio formos, dažniausiai tamsiai žali, išmarginti šviesesniais taškeliais ir nelygiu, tarsi smulkiomis karputėmis nusėtu paviršiumi. Lapų išsidėstymas gali būti dvilypis arba laikui bėgant augalas ima leisti atžalas ir tampa kupstesnis. Subrendusi gasterija kartais išaugina ilgą žiedynkotį su smulkiais, žemyn kabančiais vamzdiškais žiedais.

Priežiūros esmė

Svarbiausia karpuotajai gasterijai – saikingas laistymas ir labai gera vandens sankaupos kontrolė. Šis augalas drėgmę kaupia lapuose, todėl trumpas žemės išdžiūvimas jam nepakenkia, o nuolat šlapias substratas gali greitai pažeisti šaknis. Vazonas būtinai turi turėti drenažo angą, o jo dugne susikaupusio vandens negalima palikti ilgam.

Geriausiai tinka laidus sukulentams skirtas substratas, papildytas mineralinėmis dalelėmis, pavyzdžiui, perlitu, smulkiu žvyru ar pemza. Vieta turėtų būti šviesi, bet ne tvanki ir ne kaitinama tiesioginės vidurdienio saulės. Švelni rytinė ar vakarinė saulė dažniausiai tinka, o nuo pernelyg staigaus saulės poveikio augalą reikėtų pratinti palaipsniui.

Laistymas ir sezoniniai pokyčiai

Prieš laistydami patikrinkite žemę pirštu arba mediniu pagaliuku. Jei substratas dar drėgnas giliau vazone, palaukite. Laistant geriau sudrėkinti visą žemės gumulą ir leisti vandens pertekliui išbėgti, nei dažnai pilti po kelis lašus. Žiemą, ypač laikant vėsiau ir esant mažiau šviesos, laistykite retai. Vandenį, patekusį į lapų skrotelės vidurį, verta atsargiai nusausinti.

Dažnos klaidos

• Per dažnas laistymas, kai žemė nespėja išdžiūti.

• Vazonas be drenažo angos arba sunkus, ilgai drėgmę išlaikantis substratas.

• Staigus augalo pastatymas į kaitrią pietinę saulę, dėl kurio ant lapų gali atsirasti nudegimų.

• Nuolatinis purškimas ir didelė drėgmė, kuri gasterijai nėra būtina.

• Per didelis vazonas, kuriame žemė po laistymo džiūsta per lėtai.

Persodinimas ir dauginimas

Persodinkite pavasarį arba tada, kai šaknys užpildo vazoną, augalas tampa nestabilus ar substratas praranda laidumą. Naujas indas turėtų būti tik šiek tiek platesnis už ankstesnį. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad galimi smulkūs šaknų pažeidimai apdžiūtų. Gasterija dažniausiai dauginama atskiriant šonines atžalas. Jas atskyrus, pjūvio vietai leidžiama apdžiūti, o tada sodinama į laidų substratą.

Įdomūs faktai

Genties pavadinimas Gasteria siejamas su graikišku žodžiu, reiškiančiu pilvą – tai nuoroda į išsipūtusią žiedų formą. Karpuotasis lapų paviršius nėra liga ar kenkėjų požymis: tai natūrali šio augalo savybė. Tinkamai prižiūrima gasterija auga lėtai, tačiau gali gyventi ilgai ir palaipsniui suformuoti gražų atžalų kupstą.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Laistykite tik tada, kai žemė vazone beveik visiškai išdžiūsta. Pavasarį ir vasarą vandens dažniausiai reikia dažniau, o žiemą – gerokai rečiau. Vanduo neturi ilgai likti lėkštelėje ar lapų skrotelėje.

Taip, tačiau geriausia rinktis šviesią vietą, kur augalas gauna išsklaidytos šviesos arba švelnios rytinės saulės. Karšta vidurdienio saulė pro stiklą gali nudeginti lapus.

Dažniausiai pakanka persodinti kas dvejus ar trejus metus arba tada, kai augalas išauga vazoną. Naujas indas turėtų būti tik šiek tiek didesnis, o žemė – laidi vandeniui.