Šeriuotoji haworthija

Šeriuotoji haworthija (Haworthia attenuata) – iš Pietų Afrikos kilęs mažas sukulentas, dažnai auginamas ant palangių, darbo stalų ir kitose šviesiose namų vietose. Gamtoje ji auga sausesniuose regionuose, kur geba kaupti vandenį lapuose ir ištverti ilgesnius sausringus laikotarpius. Dėl šio prisitaikymo augalas nėra reiklus, tačiau jautriai reaguoja į perteklinę drėgmę.

Išvaizda ir augimas

Haworthija formuoja tankią smailių, mėsingų lapų skrotelę. Tamsiai žali lapai dažniausiai išmarginti iškiliais baltais skersiniais gumbeliais, todėl augalas primena mažą dryžuotą alaviją. Lapų viršūnės gali būti šiek tiek permatomos, ypač kai augalas gauna pakankamai šviesos. Auga lėtai ir paprastai išlieka kompaktiška, o subrendusi gali leisti šonines atžalas.

Esant tinkamoms sąlygoms, vasarą iš skrotelės išauga plonas žiedynstiebis. Jo viršuje susiformuoja maži, dažniausiai balti arba šviesūs vamzdiški žiedai. Žydėjimas nėra pagrindinis šio augalo dekoratyvumas, todėl nenusiminkite, jei namuose haworthija žiedų ilgai nesukrauna.

Šviesa ir vieta

Geriausiai šeriuotoji haworthija auga ryškioje, bet išsklaidytoje šviesoje. Jai tinka rytinė ar vakarinė palangė, taip pat šviesi vieta netoli pietinio lango, jei kaitriausią dienos dalį augalas pridengiamas. Tiesioginiai vidurdienio saulės spinduliai gali nudeginti lapus arba nudažyti juos rausvai ruda spalva. Per mažai šviesos gaunanti haworthija gali ištįsti, prarasti kompaktišką formą ir augti ne taip tvirtai.

Laistymas ir substratas

Laistykite tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta. Palaistę sudrėkinkite visą žemės gumulą, tačiau po kelių minučių išpilkite į lėkštelę subėgusį vandenį. Vanduo neturėtų ilgai stovėti skrotelės viduje, nes drėgmė gali paskatinti puvinį. Aktyvaus augimo metu laistymo dažnis priklauso nuo patalpos šilumos, vazono dydžio ir šviesos, o žiemą augalą reikia laistyti gerokai rečiau.

Rinkitės laidų substratą, skirtą kaktusams ir sukulentams, arba į įprastą žemę įmaišykite mineralinių priedų, pavyzdžiui, perlito, smulkaus keramzito ar pemzos. Vazone būtina drenažo anga. Sunkus, ilgai drėgmę išlaikantis substratas yra viena dažniausių haworthijų nykimo priežasčių.

Temperatūra, drėgmė ir persodinimas

Įprasta kambario temperatūra šiam augalui tinka puikiai. Vasarą haworthija gerai jaučiasi šiltoje, vėdinamoje patalpoje, o žiemą pravartu ją laikyti kiek vėsiau ir beveik nelaistyti. Saugokite nuo šalto skersvėjo, staigių temperatūros pokyčių ir šalčio. Papildomai purkšti lapų nereikia – normali kambario oro drėgmė yra pakankama.

Persodinkite pavasarį arba tada, kai šaknys visiškai užpildo vazoną. Naujas indas turėtų būti tik šiek tiek didesnis už ankstesnį. Persodinant galima atskirti susiformavusias atžalas ir pasodinti jas į atskirus vazonėlius. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad pažeistos šaknys spėtų apdžiūti.

Dažnos klaidos ir įdomūs faktai

• Dažniausia klaida – laistymas pagal grafiką, nepatikrinus, ar žemė išdžiūvusi.

• Staigiai perkėlus augalą į kaitrią saulę, ant lapų gali atsirasti nudegimų, todėl prie stipresnės šviesos pratinkite palaipsniui.

• Suminkštėję, tamsėjantys lapai dažnai rodo perteklinę drėgmę ir prasidedantį puvinį.

• Ilgai laikant tamsioje vietoje skrotelė praranda taisyklingą formą, o lapai gali išretėti.

Haworthija dažnai painiojama su alaviju, tačiau ji paprastai būna mažesnė ir kompaktiškesnė. Baltos lapų juostelės yra iškilę paviršiaus dariniai, o ne dažų ar dulkių sluoksnis. Šis lėtas, ilgaamžis augalas tinkamai prižiūrimas gali daugelį metų puošti tą pačią palangę.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)