Lauko

Bulvė

Solanum tuberosum

Bulvė – viena svarbiausių ir mėgstamiausių daržovių, auginama dėl po žeme susiformuojančių krakmolingų gumbų. Tai ne tik praktiškas, bet ir įdomus lauko augalas, kurio derlių galima užsiauginti darže, pakeltoje lysvėje ar dideliame vazone.

Laistymas

Laistykite tada, kai dirva pradeda džiūti, tačiau nepalikite jos nuolat permirkusios. Sausros metu ypač svarbu palaikyti tolygią drėgmę žydėjimo ir gumbų formavimosi laikotarpiu. Laistykite prie žemės, o ne ant lapų, geriausia ryte. Likus kelioms savaitėms iki derliaus, laistymą galima sumažinti, ypač jei antžeminė dalis jau gelsta.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Bulvėms reikia saulėtos vietos, kur jos kasdien gautų daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje augalai gali ištįsti, prasčiau žydėti, o gumbai būna smulkesni. Parinkite lysvę, kurioje nesikaupia šaltas oras ir vanduo.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Neprinokę, pažaliavę, smarkiai sudygę ar kartūs bulvių gumbai gali turėti padidėjusį glikoalkaloidų kiekį, todėl jų nevalgykite ir neduokite augintiniams. Antžeminės augalo dalys ir žalios uogos taip pat nėra skirtos maistui. Saugokite vaikus ir gyvūnus nuo graužimo.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Lauke auginamų bulvių įprastai nereikia persodinti. Jei bulvės auginamos vazone ar maiše, naudokite didelį, drenažines angas turintį indą ir purų substratą. Augant stiebams galima papildomai pilti žemės, tačiau visiškai užaugusio augalo perkelti nereikėtų, nes pažeisite besiformuojančius gumbus.

Temperatūra ir drėgmė

Bulvė yra vėsesnio klimato lauko augalas ir geriausiai auga vidutinėje temperatūroje. Jauni ūgliai jautrūs šalnoms, todėl sodinkite tik įšilus dirvai. Karšti orai ir dirvos išdžiūvimas gali sumažinti gumbų mezgimą. Specialios didelės oro drėgmės bulvėms nereikia, tačiau užmirkusi dirva ir prastai vėdinama, tanki augavietė skatina ligas.

Priežiūros pasas

Bulvė

Solanum tuberosum

Lauko

Laistymas

Šviesa

Bulvėms reikia saulėtos vietos, kur jos kasdien gautų daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje augalai gali ištįsti, prasčiau žydėti, o gumbai būna smulkesni. Parinkite lysvę, kurioje nesikaupia šaltas oras ir vanduo.

Apie augalą

Bulvė (Solanum tuberosum) yra bulvinių šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos Andų regiono. Ten ji buvo auginama dar gerokai prieš pasiekdama Europą. Šiandien bulvės auginamos beveik visame pasaulyje, o Lietuvoje jos yra viena įprasčiausių daržo kultūrų. Augalas vertinamas dėl po žeme susiformuojančių valgomų stiebagumbių, kuriuose sukaupiama daug krakmolo.

Išvaizda ir augimo ypatumai

Bulvė išaugina stačius arba šiek tiek besidriekiančius, lapuotus stiebus. Lapai sudėtiniai, tamsiai žali, o vasarą augalas gali pražysti baltais, rausvais, violetiniais ar melsvais žiedais, priklausomai nuo veislės. Po žydėjimo kartais susiformuoja žalios, į pomidorus panašios uogos, tačiau jos nevalgomos. Valgomi gumbai pradeda formuotis ant požeminių stiebų, todėl svarbu, kad jų nepasiektų šviesa.

Priežiūros esmė

Bulvėms reikia saulėtos, atviros vietos ir purios, derlingos, vandeniui laidžios dirvos. Geriausiai tinka lengvas priemolis ar priesmėlis, kuriame nesikaupia vanduo. Prieš sodinimą dirvą verta papildyti gerai subrendusiu kompostu. Sėklinės bulvės sodinamos tada, kai dirva jau pakankamai įšilusi ir nebegresia stipresnės šalnos. Gumbai įterpiami kelių centimetrų gylyje, paliekant pakankamai vietos kerams išsiskleisti.

Augimo metu bulves naudinga apkaupti – prie stiebų supilti purios žemės. Tai padeda apsaugoti besiformuojančius gumbus nuo šviesos ir skatina papildomų gumbų susidarymą. Apkaupti galima vieną ar kelis kartus, ypač kai stiebai paauga. Laistyti reikėtų saikingai, tačiau sausros metu augalams būtina tolygi drėgmė, ypač žydėjimo ir gumbų augimo laikotarpiu.

Dažnos klaidos

• Bulvės sodinamos pavėsingoje ar nuolat šlapioje vietoje, todėl stiebai ištįsta, o gumbai prastai auga.

• Per gausus azoto tręšimas skatina vešlius lapus, bet gali sumažinti derlių ir padidinti ligų riziką.

• Gumbai paliekami dirvos paviršiuje arba neužkaupti, todėl pažaliuoja ir tampa netinkami maistui.

• Bulvės auginamos toje pačioje vietoje daugelį metų, todėl dirvoje kaupiasi ligų sukėlėjai ir kenkėjai.

• Laistoma dažnai ir po nedaug, sudrėkinant tik paviršių. Geriau rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknis.

Ligos, kenkėjai ir derliaus nuėmimas

Bulves gali pažeisti bulvių maras, rauplės, virusinės ligos ir kolorado vabalai. Padeda sėjomaina, sveika sodinamoji medžiaga, gera oro cirkuliacija ir saikingas laistymas. Derlius kasamas, kai antžeminė dalis natūraliai pradeda gelsti ir džiūti. Ankstyvųjų veislių bulvės gali būti kasamos anksčiau, tačiau ilgesniam laikymui gumbai turi būti gerai subrendę, su tvirtesne odele. Nuimtas bulves reikia apdžiovinti pavėsyje, surūšiuoti ir laikyti tamsioje, vėsioje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje.

Įdomūs faktai

Bulvės gumbas botaniškai yra sustorėjęs požeminis stiebas, o ne šaknis. „Akutės“ ant gumbo yra pumpurai, iš kurių gali išaugti nauji ūgliai. Bulvės priklauso tai pačiai šeimai kaip pomidorai, paprikos, baklažanai ir petunijos. Nors gumbai yra svarbus maisto produktas, pažaliavusių, sudygusių ar karčių bulvių valgyti nereikėtų, nes jose gali būti padidėjęs natūralių glikoalkaloidų kiekis.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

D.U.K.