Chlorofitas
Chlorophytum comosum
Chlorofitas – lengvai prižiūrimas kambarinis augalas ilgais dryžuotais lapais ir mažomis atžalomis, puikiai tinkantis pradedantiesiems.
Laistymas
Chlorofitą reikia laistyti tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta. Pavasarį ir vasarą dažniausiai pakanka laistyti kartą per savaitę, o žiemą – rečiau, maždaug kas 10–14 dienų. Augalas pakelia trumpą pradžiūvimą, bet ilgai sausai laikomas pradeda ruduoti lapų galiukais. Vandens perteklių iš lėkštelės reikia išpilti, nes nuolat šlapioje žemėje gali pradėti pūti šaknys. Geriausia naudoti kambario temperatūros vandenį.
Šviesa
Šis augalas mėgsta pusiau šviesą. Chlorofitas geriausiai auga ryškioje, bet išsklaidytoje šviesoje. Jam tinka rytinė, vakarinė arba nuo tiesioginės saulės apsaugota pietinė vieta. Pusiau pavėsyje augalas taip pat išgyvena, tačiau gali augti lėčiau, o lapų dryžiai tampa mažiau ryškūs. Kaitri vasaros saulė gali nudeginti lapus, todėl ant labai saulėtos palangės verta naudoti lengvą užuolaidą. Kuo geresnė šviesa, tuo daugiau augalas formuoja atžalų.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Chlorofitas laikomas saugiu katėms ir šunims, todėl puikiai tinka namams su augintiniais. Vis dėlto smalsios katės dažnai mėgsta kramtyti jo lapus ar žaisti su svyrančiomis atžalomis. Nors augalas nėra nuodingas, didesnis suėstas kiekis gali sudirginti skrandį. Kad augalas išliktų gražus, jį geriausia laikyti pakabinamame vazone, ant aukštesnės lentynos arba vietoje, kur augintiniai jo lengvai nepasiekia.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Chlorofitą verta persodinti kas 1–2 metus, ypač jei šaknys stipriai užpildo vazoną. Jam tinka universalus kambarinėms gėlėms skirtas gruntas, sumaišytas su perlitu ar smulkia žieve, kad substratas būtų puresnis. Vazone būtinos drenažo skylės. Jei augalas labai suaugęs, persodinant galima jį padalyti į kelias dalis. Per didelio vazono rinktis nereikia – geriau imti tik šiek tiek didesnį, kad žemė neužsilaikytų per drėgna.
Temperatūra ir drėgmė
Chlorofitas geriausiai jaučiasi 18–25 °C temperatūroje. Jis nemėgsta šalčio, todėl temperatūra neturėtų kristi žemiau 10–12 °C. Augalą reikėtų saugoti nuo šaltų skersvėjų ir žiemą nelaikyti prie praviro lango. Oro drėgmės chlorofitui daug nereikia, tačiau labai sausame kambaryje gali ruduoti lapų galiukai. Lapus galima retkarčiais nuvalyti drėgna šluoste arba nuprausti po silpna dušo srove, jei žemė apsaugoma nuo permirkimo.
Chlorofitas
Chlorophytum comosum
Kambariniai
Laistymas
Chlorofitą reikia laistyti tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta. Pavasarį ir vasarą dažniausiai pakanka laistyti kartą per savaitę, o žiemą – rečiau, maždaug kas 10–14 dienų. Augalas pakelia trumpą pradžiūvimą, bet ilgai sausai laikomas pradeda ruduoti lapų galiukais. Vandens perteklių iš lėkštelės reikia išpilti, nes nuolat šlapioje žemėje gali pradėti pūti šaknys. Geriausia naudoti kambario temperatūros vandenį.
Šviesa
Chlorofitas geriausiai auga ryškioje, bet išsklaidytoje šviesoje. Jam tinka rytinė, vakarinė arba nuo tiesioginės saulės apsaugota pietinė vieta. Pusiau pavėsyje augalas taip pat išgyvena, tačiau gali augti lėčiau, o lapų dryžiai tampa mažiau ryškūs. Kaitri vasaros saulė gali nudeginti lapus, todėl ant labai saulėtos palangės verta naudoti lengvą užuolaidą. Kuo geresnė šviesa, tuo daugiau augalas formuoja atžalų.
Chlorofitas yra vienas iš tų kambarinių augalų, kurie išpopuliarėjo ne dėl mados, o dėl tikro praktiškumo. Tai labai atsparus, greitai prisitaikantis ir dekoratyvus augalas, dažnai vadinamas voratinkliniu augalu dėl ilgų svyrančių ūglių, ant kurių formuojasi mažos atžalos. Natūraliai chlorofitas kilęs iš Pietų Afrikos regionų, kur auga šiltesnėse vietovėse, tačiau namų sąlygomis jis tapo vienu patikimiausių augalų visame pasaulyje. Jis puikiai tinka žmonėms, kurie tik pradeda domėtis augalais, taip pat tiems, kurie nori žalumos, bet negali skirti daug laiko sudėtingai priežiūrai.
Išvaizda chlorofitas yra lengvas, gaivus ir labai universalus. Jo lapai ilgi, siauri, švelniai lenkti, dažniausiai žali su baltais arba kreminiais dryžiais. Kai kurios veislės turi šviesų lapo vidurį ir žalius kraštus, kitos – atvirkščiai. Dėl tokios lapijos augalas atrodo šviesus ir vizualiai lengvina interjerą. Chlorofitas ypač gražiai atrodo pakabinamuose vazonuose, ant lentynų, aukštesnių stovų ar spintelių, nes jo lapai ir atžalos gali laisvai kristi žemyn. Tai nėra sunkus ar masyvus augalas, todėl jis tinka net mažesniems kambariams.
Vienas įdomiausių chlorofito bruožų – atžalos. Subrendęs ir gerai augantis augalas išleidžia ilgus žiedstiebius, ant kurių pirmiausia pasirodo smulkūs balti žiedeliai, o vėliau susiformuoja maži augaliukai su lapeliais ir šaknelėmis. Šios atžalos atrodo labai dekoratyviai ir leidžia augalą lengvai dauginti. Užtenka atžalą atskirti, įsodinti į žemę arba trumpam pamerkti į vandenį, kol šaknys sustiprėja. Dėl šios savybės chlorofitas dažnai perduodamas iš vienų namų į kitus kaip lengvai prigyjantys „vaikai“.
Chlorofitas vertinamas ir dėl to, kad gana gerai pakelia įvairias namų sąlygas. Jis gali augti tiek šviesioje vietoje, tiek pusiau pavėsyje, nors ryškesnėje išsklaidytoje šviesoje lapų dryžiai būna aiškesni, o augimas – vešlesnis. Per tamsioje vietoje augalas išgyvens, bet gali augti lėčiau, lapai taps mažiau kontrastingi, o atžalų formuosis mažiau. Tiesioginė kaitri saulė jam nėra tinkama, nes gali nudeginti plonus lapus, ypač vasarą ant pietinės palangės.
Priežiūros požiūriu chlorofitas yra labai atlaidus. Jis geriau ištveria trumpą pradžiūvimą nei nuolatinį perlaistymą, tačiau visiškai sausai laikyti jo nereikėtų. Augalas turi storėjančias šaknis, kurios kaupia dalį vandens, todėl gali išgyventi, jei kartais pamirštama palaistyti. Vis dėlto ilgalaikis sausumas lemia rudus lapų galiukus, silpnesnį augimą ir mažiau atžalų. Kita vertus, jei žemė nuolat šlapia, šaknys gali pradėti pūti. Todėl svarbiausia išlaikyti balansą: laistyti tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta.
Chlorofitas tinka įvairioms erdvėms – svetainei, miegamajam, virtuvei, darbo kambariui ar net šviesesniam vonios kambariui. Jis nėra lepus oro drėgmei, tačiau sausame ore gali ruduoti lapų galiukai. Augalas taip pat laikomas saugiu katėms ir šunims, todėl yra vienas geresnių pasirinkimų namams su augintiniais. Tiesa, katės kartais labai mėgsta žaisti su svyrančiais lapais, todėl augalą verta laikyti pakabintą arba aukščiau. Bendrai chlorofitas yra puikus, draugiškas ir patikimas kambarinis augalas, kuris suteikia namams žalumos, lengvumo ir nereikalauja sudėtingų priežiūros ritualų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Rudi lapų galiukai dažniausiai atsiranda dėl sauso oro, nereguliaraus laistymo, kieto vandens arba trąšų pertekliaus. Pažeistų galiukų atgal atkurti nepavyks, bet pagerinus sąlygas nauji lapai augs gražesni. Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, ir venkite pertręšimo.
Atžalų dažniausiai nebūna tada, kai augalas dar jaunas, gauna per mažai šviesos arba auga per dideliame vazone. Chlorofitas atžalas dažniau formuoja gerai įsišaknijęs ir augdamas šviesioje vietoje. Padeda ryški išsklaidyta šviesa, saikingas tręšimas ir stabilus laistymas.
Chlorofitą labai lengva dauginti atžalomis. Mažą augaliuką galima nukirpti nuo ilgo ūglio ir pasodinti tiesiai į lengvą, drėgną substratą. Jei atžala dar turi mažai šaknų, ją galima trumpam pamerkti į vandenį. Kai šaknys sustiprėja, augaliukas sodinamas į nedidelį vazoną.
