Lauko

Didžioji nasturtė

Tropaeolum majus

Didžioji nasturtė – greitai augantis, spalvingai žydintis vienmetis augalas, vasarą papuošiantis lysves, vazonus, balkonus ir terasas. Jos apvalūs lapai bei ryškūs geltoni, oranžiniai ar raudoni žiedai suteikia sodui žaismingumo, o žiedai ir lapai yra valgomi.

Laistymas

Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, tačiau nepalikite augalo stovėti vandenyje. Jaunoms nasturtėms reikia tolygesnės drėgmės, o suaugusios trumpą sausrą pakelia gana gerai. Vazonuose augančius augalus karštu oru tikrinkite dažniau.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Rinkitės saulėtą vietą, kur augalas kasdien gauna daug šviesos. Lengvas dalinis pavėsis toleruojamas, tačiau pavėsyje nasturtė gali mažiau žydėti ir ištįsti. Karštą popietę lengvas šešėlis ypač vazoniniams augalams gali būti naudingas.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Didžioji nasturtė laikoma nenuodinga šunims ir katėms, be to, jos žiedai bei lapai yra valgomi žmonėms. Vis dėlto suėdus didelį kiekį bet kurios augalo dalies gali sutrikti virškinimas, todėl augintiniams neleiskite augalo ėsti gausiai. Valgymui naudokite tik nepurkštus, švariai užaugintus augalus.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Kadangi didžioji nasturtė Lietuvos sąlygomis dažniausiai auginama kaip vienmetė, jos persodinti sezono metu paprastai nereikia. Jei auginate daigus, sėkite į atskirus indelius ir į lauką ar didesnį vazoną perkelkite atsargiai, nejudindami šaknų gumulo. Persodinkite tik praėjus šalnų pavojui.

Temperatūra ir drėgmė

Nasturtė mėgsta šilumą, tačiau nėra atspari šalnoms. Į lauką ją sodinkite tik nusistovėjus šiltiems orams. Įprasta lauko oro drėgmė jai tinkama, papildomai purkšti nereikia. Vazonus per lietingą laikotarpį laikykite vietoje, kur vanduo neužsistovi.

Priežiūros pasas

Didžioji nasturtė

Tropaeolum majus

Lauko

Laistymas

Šviesa

Rinkitės saulėtą vietą, kur augalas kasdien gauna daug šviesos. Lengvas dalinis pavėsis toleruojamas, tačiau pavėsyje nasturtė gali mažiau žydėti ir ištįsti. Karštą popietę lengvas šešėlis ypač vazoniniams augalams gali būti naudingas.

Apie augalą

Didžioji nasturtė (Tropaeolum majus) kilusi iš Pietų Amerikos, ypač Andų regiono, tačiau šiandien plačiai auginama soduose visame pasaulyje. Lietuvos klimato sąlygomis ji dažniausiai auginama kaip vienmetis augalas, nes nepakenčia šalnų. Tai nereiklus, greitai augantis ir ilgai žydintis augalas, tinkantis tiek pradedančiajam sodininkui, tiek patyrusiam augalų augintojui.

Priklausomai nuo veislės, didžioji nasturtė gali būti besidriekianti, svyranti arba laipiojanti. Jos stiebai kartais užauga gana ilgi, todėl augalas gražiai atrodo pakabinamuose vazonuose, ant atramų ar leidžiamas per lysvės kraštą. Apvalūs, skydiniai lapai dažniausiai būna sodriai žali, o dideli penkialapiai žiedai gali būti geltoni, oranžiniai, raudoni ar vyšniniai. Žydėjimas paprastai prasideda vasaros pradžioje ir tęsiasi iki pirmųjų rudens šalnų.

Priežiūros esmė

Nasturtė geriausiai auga saulėtoje vietoje, nors lengvą dalinį pavėsį taip pat toleruoja. Kuo daugiau šviesos gauna, tuo gausiau žydi, tačiau labai karštą vasarą lengvas popietinis pavėsis gali padėti išlaikyti augalą gyvybingą. Dirva turėtų būti puri, vandeniui laidi ir vidutinio derlingumo. Per daug maistinių medžiagų, ypač azoto, skatina lapų augimą žiedų sąskaita.

Sėklas galima sėti tiesiai į dirvą ar vazonus, kai praeina stipresnių šalnų pavojus. Nasturtės nemėgsta bereikalingo persodinimo, todėl sėjant daigams verta naudoti atskirus indelius ir augalus perkelti su kuo mažiau pažeidžiant šaknis. Sėklos gana stambios, todėl jas patogu sėti rankomis. Daigai sudygsta palyginti greitai, jei žemė šilta ir nepermirkyta.

Laistymas ir tręšimas

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Jauniems augalams reikia tolygesnės drėgmės, o įsitvirtinusios nasturtės trumpą sausrą pakelia gana neblogai. Vazonuose augančius augalus gali tekti laistyti dažniau, ypač karštomis ir vėjuotomis dienomis. Vandens perteklius turi lengvai nutekėti, nes užmirkusi dirva gali paskatinti šaknų puvimą.

Tręšti dažniausiai pakanka saikingai. Jei dirva derlinga, papildomos trąšos gali būti visai nereikalingos. Pernelyg dažnas tręšimas azoto turinčiomis trąšomis išaugina vešlius lapus, tačiau žiedų būna mažiau. Peržydėjusių žiedų skinti nebūtina, bet jų pašalinimas gali paskatinti naujų žiedų formavimąsi ir palaikyti tvarkingesnę išvaizdą.

Dažnos klaidos

• Pasodinama į pernelyg derlingą dirvą ir gausiai tręšiama, todėl augalas labiau augina lapus nei žiedus.

• Laistoma per dažnai, neleidžiant dirvai pradžiūti tarp laistymų.

• Daigai persodinami grubiai, pažeidžiamos jų šaknys ir augalai ilgai skursta.

• Nasturtė pasodinama visiškame pavėsyje, todėl stiebai ištįsta, o žydėjimas tampa menkas.

• Vazonui neparenkamas pakankamas drenažas, todėl po lietaus ar laistymo kaupiasi vanduo.

Įdomūs faktai

Didžiosios nasturtės žiedai, jauni lapai ir neprinokusios sėklos yra valgomi. Jų skonis primena pipirus ar ridikėlius, todėl lapais ir žiedais galima pagardinti salotas, sumuštinius ar kitus patiekalus. Žiedai taip pat naudojami kaip spalvingas valgomas papuošimas. Žydinti nasturtė pritraukia bites ir kitus apdulkintojus, todėl gali būti naudinga mišriuose gėlynuose bei daržuose. Rudenį sunokusios sėklos nukrinta ant žemės, o švelnesnėmis sąlygomis dalis jų gali sudygti kitą sezoną, nors Lietuvoje patikimiau augalą kasmet pasėti iš naujo.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

D.U.K.

Dažniausiai užduodami klausimai

Sėkite tiesiai į dirvą, kai dirva sušyla ir praeina stipresnių šalnų pavojus. Nasturtė nemėgsta šaknų judinimo, todėl sėjimas į nuolatinę vietą dažnai yra pats paprasčiausias būdas.

Dažniausia priežastis – per mažai šviesos arba per derlinga dirva ir per gausus tręšimas azotu. Perkelkite augalą į saulėtesnę vietą ir tręškite saikingai.

Taip, nepurkšti žiedai, jauni lapai ir neprinokusios sėklos yra valgomi. Jų skonis pipiriškas, tačiau augalą vartokite saikingai ir tik įsitikinę, kad jis nebuvo apdorotas dekoratyviniams augalams skirtomis cheminėmis priemonėmis.