Imbieras
Zingiber officinale
Imbieras – šilumą ir drėgmę mėgstantis tropinis prieskoninis augalas, auginamas dėl aromatingo požeminio šakniastiebio. Vazone jis gali tapti įdomiu lapiniu augalu, o tinkamai prižiūrimas po kelių mėnesių užaugina naujų šakniastiebių.
Laistymas
Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemei visiškai perdžiūti. Šiltuoju metų laiku laistykite dažniau, o žiemą – rečiau. Vanduo neturi užsistovėti vazono lėkštelėje, nes drėgnas ir prastai vėdinamas substratas gali sukelti šakniastiebio puvinį.
Šviesa
Šiam augalui tinka dalinis pavėsis. Imbierui reikia daug ryškios, išsklaidytos šviesos. Geriausiai tinka rytinė arba vakarinė palangė. Pietinėje pusėje nuo stiprios vidurdienio saulės augalą pridenkite, ypač vasarą, nes lapai gali nudegti.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Imbieras paprastai laikomas netoksišku šunims ir katėms, tačiau suėstas didesnis kiekis gali sudirginti virškinimo traktą. Vis tiek saugokite augalą nuo augintinių, ypač jei vazonas tręšiamas ar naudojamos augalų apsaugos priemonės.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį arba tada, kai šakniastiebis ir šaknys užpildo vazoną. Rinkitės tik šiek tiek didesnį indą su drenažo anga ir purų, laidų substratą. Šakniastiebį sodinkite negiliai, pumpurais į viršų, jo visiškai giliai neužkasdami.
Temperatūra ir drėgmė
Imbierui reikia šiltos, nuo skersvėjų apsaugotos vietos ir vidutinės ar didesnės oro drėgmės. Saugokite nuo šaltos palangės bei temperatūros svyravimų. Lapus galima apipurkšti minkštu vandeniu, tačiau tarp laistymų ir purškimo augalui turi būti užtikrinta gera oro cirkuliacija.
Imbieras
Zingiber officinale
Prieskoniniai
Laistymas
Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis, tačiau neleiskite žemei visiškai perdžiūti. Šiltuoju metų laiku laistykite dažniau, o žiemą – rečiau. Vanduo neturi užsistovėti vazono lėkštelėje, nes drėgnas ir prastai vėdinamas substratas gali sukelti šakniastiebio puvinį.
Šviesa
Imbierui reikia daug ryškios, išsklaidytos šviesos. Geriausiai tinka rytinė arba vakarinė palangė. Pietinėje pusėje nuo stiprios vidurdienio saulės augalą pridenkite, ypač vasarą, nes lapai gali nudegti.
Imbieras (Zingiber officinale) kilęs iš tropinės Pietryčių Azijos, tačiau šiandien plačiai auginamas šilto klimato kraštuose visame pasaulyje. Lietuvoje jis dažniausiai auginamas vazone ant šviesios palangės, šiltnamyje arba šiltame balkone. Tai daugiametis žolinis augalas, kurio požeminė dalis – šakniastiebis – naudojama kaip prieskonis. Būtent iš šakniastiebio išauga nauji lapai ir stiebai.
Imbieras formuoja stačius, nendriškus lapinius stiebus. Jo ilgi, lancetiški lapai išsidėstę ant stiebo ir primena kitų imbierinių šeimos augalų lapiją. Vazone augalas dažniausiai užauga vidutinio dydžio, tačiau šiltomis ir labai šviesiomis sąlygomis gali išaugti gerokai aukštesnis. Natūralioje aplinkoje subrendęs imbieras gali žydėti, bet kambaryje žiedų sulaukiama retai. Pagrindinis auginimo tikslas – sveika lapija ir naujų šakniastiebių formavimasis.
Priežiūros esmė
Imbierui svarbiausia šiluma, tolygi drėgmė ir purus, vandeniui laidus substratas. Vazonui tinka universalus žemės mišinys, pagerintas kompostu ir perlitu arba stambesniu smėliu. Dirva turi išlaikyti šiek tiek drėgmės, bet neturi būti sunki ir nuolat permirkusi. Vazono dugne būtina drenažo anga, nes užsistovėjęs vanduo gali pažeisti šakniastiebį.
Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis. Šiltuoju metų laiku imbieras paprastai sunaudoja daugiau vandens, ypač augdamas labai šviesioje vietoje. Rudenį ir žiemą, sumažėjus šviesos bei temperatūrai, laistymą reikia retinti. Geriausia naudoti kambario temperatūros, nusistovėjusį vandenį. Lapus galima retkarčiais apipurkšti, tačiau svarbu užtikrinti gerą oro judėjimą.
Šviesa, temperatūra ir tręšimas
Geriausiai imbieras auga ryškioje, išsklaidytoje šviesoje. Rytinė ar vakarinė palangė dažnai tinka puikiai. Karšta vidurdienio saulė pro stiklą gali nudeginti lapus, todėl pietinėje pusėje augalą verta pridengti nuo kaitriausių spindulių. Vegetacijos metu kas kelias savaites galima tręšti subalansuotomis skystomis trąšomis, naudojant silpnesnį nei nurodyta kiekį. Žiemą tręšti paprastai nereikia.
Imbieras nemėgsta šalčio ir staigių temperatūros pokyčių. Aktyvaus augimo metu jam palanki šilta aplinka, o temperatūrai nukritus augimas sulėtėja. Vasarą vazoną galima išnešti į lauką, tačiau tik tada, kai naktys pakankamai šiltos, augalas apsaugotas nuo stipraus vėjo ir tiesioginės kaitros.
Dažnos klaidos
• Per dažnas laistymas, kai substratas nespėja pradžiūti ir šakniastiebis pradeda pūti.
• Per mažai šviesos, dėl kurios stiebai ištįsta, o lapai tampa blyškūs.
• Laikymas prie šalto lango, skersvėjyje arba šalia šildymo prietaiso.
• Per didelis vazonas, kuriame ilgai išlieka drėgna žemė.
• Per gausus tręšimas, galintis pažeisti šaknis ir skatinti silpną, netolygų augimą.
Įdomūs faktai
Imbiero „šaknis“ botaniškai nėra tikroji šaknis – tai šakniastiebis, kuriame augalas kaupia maisto medžiagas. Jaunas imbiero šakniastiebis būna švelnesnio skonio, o subrendęs tampa aštresnis ir aromatingesnis. Parduotuvėje įsigytą sveiką, neišdžiūvusį šakniastiebio gabalėlį kartais galima daiginti, jei ant jo matyti pumpurų. Pasodinus jį negiliai į drėgną, purią žemę, nauji ūgliai dažniausiai pasirodo šiltoje ir šviesioje vietoje.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, jei šakniastiebis yra sveikas, nesuvytęs ir turi matomų pumpurų. Pasodinkite jį negiliai į purią, drėgną žemę ir laikykite šiltai, šviesioje vietoje.
Dažniausios priežastys – perlaistymas, prastas drenažas, per mažai šviesos arba natūralus augimo sulėtėjimas vėsesniu sezonu. Patikrinkite, ar substrate neužsistovi vanduo ir ar vazono dugne yra drenažo anga.
Gali užauginti, jei gauna pakankamai šilumos, šviesos, maisto medžiagų ir turi pakankamai vietos šakniastiebiui plėstis. Vis dėlto vazone derlius paprastai būna mažesnis nei auginant tropiniame klimate ar šiltnamyje.
