Krienas
Armoracia rusticana
Krienas – daugiametis prieskoninis augalas, vertinamas dėl aštraus, kvapnaus šakniastiebio, kuris lietuviškoje virtuvėje dažniausiai naudojamas pagardams ir konservams. Tai ištvermingas, greitai augantis augalas, tinkamas auginti darže ar atskiroje lysvėje.
Laistymas
Laistykite saikingai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Įsitvirtinęs krienas gana atsparus trumpalaikei sausrai, tačiau per sausus laikotarpius reguliarus laistymas padeda užauginti stambesnius šakniastiebius. Venkite nuolatinio užmirkimo.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Krienas geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau pakenčia ir lengvą dalinį pavėsį. Daug šviesos skatina vešlią lapiją ir geresnį šakniastiebio vystymąsi. Rinkitės vietą, kur augalas kasdien gauna kelias valandas tiesioginės saulės.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Krienas auginamas maistui, tačiau jo šakniastiebiai ir lapai yra labai aštrūs ir didesni kiekiai gali sudirginti burną bei virškinimo sistemą. Laikykite šviežiai sutarkuotą krieną vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje; pjaustant jautresniems žmonėms gali graužti akis.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Įprastai krienas auginamas lauke, todėl persodinimas jam nereikalingas. Jei auginate inde, rinkitės gilų ir platų vazoną su drenažo angomis. Kas kelerius metus augalą galima iškelti, pašalinti dalį senų šakniastiebių ir pasodinti į šviežią, purią žemę.
Temperatūra ir drėgmė
Krienas yra atsparus Lietuvos klimatui ir gali žiemoti lauke be ypatingos apsaugos. Jam nereikia didelės oro drėgmės; svarbiau, kad dirva nebūtų ilgai šlapia. Inde augančius augalus žiemą laikykite lauke arba vėsiai, saugodami nuo visiško vazono perdžiūvimo.
Krienas
Armoracia rusticana
Prieskoniniai
Laistymas
Laistykite saikingai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Įsitvirtinęs krienas gana atsparus trumpalaikei sausrai, tačiau per sausus laikotarpius reguliarus laistymas padeda užauginti stambesnius šakniastiebius. Venkite nuolatinio užmirkimo.
Šviesa
Krienas geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau pakenčia ir lengvą dalinį pavėsį. Daug šviesos skatina vešlią lapiją ir geresnį šakniastiebio vystymąsi. Rinkitės vietą, kur augalas kasdien gauna kelias valandas tiesioginės saulės.
Krienas (Armoracia rusticana) yra bastutinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Jo tėvyne dažniausiai laikoma pietryčių Europa ir vakarinė Azija, tačiau šiandien jis plačiai auginamas daugelyje vidutinio klimato kraštų. Lietuvoje krienas gerai jaučiasi dėl atsparumo šalčiui ir gana paprastos priežiūros. Tai vienas iš tų augalų, kurie, kartą įsitvirtinę, gali augti daugelį metų.
Išvaizda ir augimo ypatumai
Krienas suformuoja didelę lapų skrotelę. Jo lapai pailgi, platūs, sodriai žali, dažnai šiek tiek raukšlėti arba banguotais kraštais. Po žeme auga storas, mėsingas, šviesus šakniastiebis, dėl kurio augalas ir auginamas. Paliktas augti nejudinamas, krienas gali išplisti šoninėmis šaknelėmis, todėl ilgainiui užima daugiau vietos, negu iš pradžių tikimasi. Vasarą jis gali išleisti aukštą žiedynstiebį su smulkiais baltais žiedais.
Priežiūros esmė
Krienui parinkite saulėtą arba šviesią vietą su puria, derlinga ir neužmirkstančia dirva. Geriausiai tinka gilesnė žemė, kurioje šakniastiebis gali laisvai augti ir vėliau būti lengvai iškastas. Prieš sodinimą dirvą verta pagerinti kompostu, tačiau šviežio mėšlo naudoti nereikėtų. Krienas nėra reiklus, bet gausesnis derlius išauga tada, kai augalas gauna pakankamai maisto medžiagų ir drėgmės.
Laistykite tada, kai dirva pradeda džiūti, ypač per ilgiau trunkančias sausras. Jauni augalai drėgmės reikalaus dažniau, o įsitvirtinę krienai trumpą sausrą paprastai ištveria. Vanduo neturėtų ilgai stovėti aplink šaknis, nes užmirkusi dirva gali paskatinti šakniastiebio puvimą. Pavasarį galima patręšti kompostu arba daržovėms skirtomis trąšomis, tačiau per gausus tręšimas dažnai skatina lapų augimą šakniastiebio sąskaita.
Dažnos klaidos
• Krienas pasodinamas tiesiai į bendrą daržo lysvę ir neįvertinama, kad jis gali greitai plisti.
• Parenkama sunki, nuolat šlapia dirva, kurioje šakniastiebiai prastai auga ir gali pūti.
• Derlius kasamas per anksti, neleidžiant šakniastiebiui pakankamai sustorėti.
• Paliekamos smulkios šaknų dalelės dirvoje – iš jų kitą sezoną gali išaugti nauji augalai.
• Naudojama per daug azoto trąšų, todėl išauga vešli lapija, bet ne toks stambus šakniastiebis.
Sodinimas ir derliaus nuėmimas
Krienas dažniausiai dauginamas šakniastiebio dalimis. Jas sodinkite į purią žemę taip, kad viršutinė dalis būtų negiliai po dirvos paviršiumi. Kad augalas neplistų, jį galima auginti dideliame inde be dugno, įkastame į žemę, arba atskiroje lysvėje. Šakniastiebiai paprastai kasami rudenį, kai lapija pradeda nykti, nors dalį derliaus galima iškasti ir kitu metu. Iškastą krieną nuvalykite, laikykite vėsiai ir saugokite nuo išdžiūvimo.
Įdomūs faktai
Perpjovus ar sutarkavus krieno šakniastiebį išsiskiria aitrūs junginiai, todėl stipriausias kvapas ir skonis jaučiami netrukus po paruošimo. Sutarkuotas krienas greitai praranda aštrumą, todėl dažniausiai maišomas su actu ar kitais priedais. Virtuvėje naudojamas ne tik šakniastiebis – jauni lapai taip pat gali būti vartojami nedideliais kiekiais, tačiau jų skonis gerokai intensyvesnis.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Rinkitės saulėtą arba šviesią vietą su gilia, puria ir neužmirkstančia dirva. Kad krienas neišplistų po visą daržą, sodinkite jį atskiroje lysvėje arba dideliame inde, įkastame į žemę.
Dažniausiai krienų šakniastiebiai kasami rudenį, kai lapija pradeda nykti. Tuo metu jie būna pakankamai sustorėję ir sukaupę ryškų skonį.
Kasdami stenkitės pašalinti visas šakniastiebio dalis, nes iš mažų likučių gali išaugti nauji augalai. Patikimiausia krieną auginti atskiroje, ribotoje vietoje arba inde be dugno.