← Grįžti į katalogą
Kuminas nuotrauka
Prieskoniniai

Kuminas

Cuminum cyminum

Kuminas – šilumą ir saulę mėgstantis vienmetis prieskoninis augalas, auginamas dėl aromatingų sėklų. Jis papuoš sodą ar vazoną lengvais, plunksniškais lapais ir smulkiais skėtiniais žiedynais.

Laistymas

Laistykite saikingai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Daigams reikia tolygesnės drėgmės, tačiau suaugęs kuminas geriau pakelia trumpą sausrą nei užmirkimą. Vazone nepalikite vandens pertekliaus lėkštelėje ir rinkitės indą su drenažo skylėmis.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Kuminui reikia daug tiesioginės saulės – rinkitės pietinę ar kitą kuo saulėtesnę vietą. Pakankamas apšvietimas padeda augalui tvirtai augti, gausiau žydėti ir subrandinti aromatingas sėklas.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Kuminas yra valgomas prieskoninis augalas, o jo sėklos įprastai naudojamos maistui. Vis dėlto koncentruoto eterinio aliejaus ar didelių kiekių nereikėtų vartoti savarankiškai. Augintiniams neleiskite ėsti didelio kiekio augalo ar prieskonių mišinių; pagal įprastą augintinių saugos klasifikaciją pats augalas laikomas netoksišku.

Sudėtingumas

Vidutinė priežiūra

Persodinimas ir žemė

Kuminas dažniausiai auginamas kaip vienmetis augalas, todėl persodinti jo nebūtina. Geriausia sėti tiesiai į galutinę vietą arba iš karto į pakankamai didelį vazoną. Jei daigus vis dėlto persodinate, iškelkite juos su kuo didesniu žemės gumulu ir nepažeiskite pagrindinės šaknies.

Temperatūra ir drėgmė

Tai šilumą mėgstantis augalas, geriausiai augantis šiltu oru ir gerai įšilusioje dirvoje. Lauke sodinkite tik pasibaigus šalnoms. Įprasta oro drėgmė tinkama, tačiau svarbiau gera oro cirkuliacija ir sausa, neužmirkstanti dirva.

Kuminas (Cuminum cyminum) – vienmetis salierinių (Apiaceae) šeimos prieskoninis augalas, kilęs iš šiltesnių Vakarų Azijos ir Viduržemio regionų. Šiandien jis plačiai auginamas įvairiose šalyse dėl sėklų, kurios naudojamos Indijos, Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos, Meksikos ir kitų kraštų virtuvėje. Lietuvoje kuminas dažniausiai auginamas kaip sezoninis augalas darže, šiltnamyje, didesniame vazone ar saulėtame balkone.

Augalas paprastai užauga maždaug 20–50 cm aukščio. Jo stiebas lieknas, šakotas, o lapai smulkiai suskaidyti ir primena krapų ar kitų skėtinių šeimos augalų lapiją. Vasarą pasirodo nedideli balti arba švelniai rausvi žiedai, susitelkę į skėtinius žiedynus. Po žydėjimo subręsta pailgos, briaunotos, stipriai kvepiančios sėklos. Būtent jos dažnai vadinamos kuminu, nors botaniškai tai yra augalo vaisiai.

Auginimo vieta ir sėja

Kuminui būtina kuo saulėtesnė, šilta ir nuo stiprių vėjų apsaugota vieta. Lietuvoje jį verta sėti tik tuomet, kai dirva jau pakankamai įšilusi ir nebegresia stipresnės šalnos. Jauni daigai jautrūs šalčiui, todėl ankstesnei pradžiai sėklas galima pasėti į nedidelius indelius, tačiau persodinant reikia saugoti šaknis ir jų nejudinti be reikalo. Kuminui labiau tinka tiesioginė sėja į galutinę vietą, nes augalas formuoja jautresnę pagrindinę šaknį.

Dirva turi būti puri, lengva, laidi vandeniui ir ne per daug trąši. Sunkioje, ilgai šlapioje žemėje sėklos gali pūti, o augalai skursti. Sėklas berkite negiliai, lengvai užberkite žeme ir laikykite ją tolygiai drėgną, kol pasirodys daigai. Sudygus augalams, juos išretinkite, kad kiekvienas turėtų pakankamai vietos šakoms ir žiedynams išskleisti.

Laistymas ir tręšimas

Vegetacijos pradžioje kuminas laistomas saikingai, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Įsišaknijęs augalas trumpą sausesnį laikotarpį pakelia geriau nei nuolat permirkusią žemę. Laistant stenkitės nepalikti vandens vazono lėkštelėje. Per didelė drėgmė skatina šaknų puvimą ir gali susilpninti augalą.

Jeigu dirva derlinga, papildomai tręšti dažniausiai nereikia. Per daug azoto skatinami vešlūs lapai, tačiau gali susidaryti mažiau žiedų ir sėklų. Jei augalas auginamas vazone skurdžiame substrate, vegetacijos metu galima retkarčiais naudoti silpną subalansuotų trąšų tirpalą, tačiau tręšimą nutraukite, kai pradeda formuotis sėklos.

Derliaus nuėmimas ir dažnos klaidos

Sėklos renkamos tada, kai skėčiai pradeda džiūti, o sėklos tampa rusvai gelsvos ir skleidžia būdingą aromatą. Visą augalą galima nupjauti, surišti nedideliais ryšulėliais ir išdžiovinti gerai vėdinamoje, sausoje vietoje. Po džiovinimo sėklos iškuliamos ir laikomos sandariame inde, apsaugotos nuo šviesos bei drėgmės.

• Dažna klaida – sėti kumina per anksti į šaltą dirvą.

• Perlaistymas ypač pavojingas daigams ir vazonuose augantiems augalams.

• Per tankiai pasėti augalai prastai vėdinasi ir gauna mažiau šviesos.

• Persodinant pažeistos šaknys gali sulėtinti augimą, todėl geriau sėti iš karto į nuolatinę vietą.

Įdomūs faktai

Kumino sėklos yra vienas svarbiausių prieskonių daugelyje pasaulio virtuvių. Jų skonis šiltas, žemiškas, šiek tiek kartokas ir labai aromatingas. Maltos sėklos greitai praranda dalį kvapo, todėl dažnai malamos prieš pat naudojimą. Lietuviškas žodis „kuminas“ kartais painiojamas su kmynu, tačiau tai skirtingi augalai, pasižymintys kitokiu skoniu, išvaizda ir auginimo poreikiais.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, kuminas gali augti vazone, jei jis pakankamai gilus, turi drenažo skylę ir yra laikomas labai saulėtoje, šiltoje vietoje. Neauginkite augalo per tankiai ir neleiskite substratui nuolat mirkti.

Tai skirtingi augalai. Kuminas yra Cuminum cyminum, jo sėklos šiltesnio, žemiškesnio aromato, o lietuviškas kmynas – Carum carvi, pasižymintis kitokiu skoniu ir geresniu atsparumu vėsesniam klimatui.

Sėklas rinkite, kai žiedynai pradeda džiūti, o sėklos tampa rusvai gelsvos. Nupjautus augalus galima papildomai išdžiovinti vėdinamoje vietoje, tada sėklas iškulti ir laikyti sandariame inde.