Laiškinis česnakas
Allium schoenoprasum
Laiškinis česnakas – nereiklus daugiametis prieskoninis augalas, dovanojantis švelnaus svogūniško skonio laiškus ir dailius violetinius žiedynus. Jį lengva auginti darže, vazone ant palangės ar balkone, o reguliariai skinamas jis greitai atželia.
Laistymas
Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Žemė turėtų išlikti lengvai drėgna, bet ne šlapia. Vazone vandens perteklių išpilkite iš padėklo, o lauke laistykite gausiau tik per ilgesnes sausras. Rudenį ir žiemą, kai antžeminė dalis nunyksta arba augimas sulėtėja, laistymo poreikis sumažėja.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Laiškinis česnakas geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna bent kelias valandas tiesioginės šviesos. Vazoną statykite ant šviesios palangės, balkone ar terasoje. Pakenčia lengvą dalinį pavėsį, tačiau per mažai šviesos gali lemti retesnius, plonesnius laiškus ir silpnesnį augimą.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Žmonėms laiškinis česnakas yra valgomas ir plačiai naudojamas kaip prieskonis. Tačiau svogūniniai augalai, įskaitant laiškinį česnaką, gali būti kenksmingi šunims ir katėms, ypač suėdus didesnį kiekį. Vazoną ar nuskintus laiškus laikykite augintiniams nepasiekiamoje vietoje; kilus įtarimui dėl apsinuodijimo kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Vazone augantį laiškinį česnaką persodinkite kas kelerius metus arba tada, kai keras akivaizdžiai per daug susispaudžia ir šaknys užpildo indą. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo skylėmis. Persodinant galima padalyti kerą į kelias dalis ir kiekvieną pasodinti į šviežią, derlingą substratą. Lauke augantį kerą dažniau verta ne persodinti, o periodiškai atjauninti dalijant.
Temperatūra ir drėgmė
Laiškinis česnakas yra atsparus vėsesniam orui ir Lietuvos klimato sąlygomis gali žiemoti lauke. Vasarą jam tinka įprasta lauko ar nešildomos patalpos temperatūra; papildomos didelės oro drėgmės nereikia. Auginant patalpoje, užtikrinkite gerą vėdinimą ir nelaikykite vazono prie nuolat karšto radiatoriaus.
Laiškinis česnakas
Allium schoenoprasum
Prieskoniniai
Laistymas
Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Žemė turėtų išlikti lengvai drėgna, bet ne šlapia. Vazone vandens perteklių išpilkite iš padėklo, o lauke laistykite gausiau tik per ilgesnes sausras. Rudenį ir žiemą, kai antžeminė dalis nunyksta arba augimas sulėtėja, laistymo poreikis sumažėja.
Šviesa
Laiškinis česnakas geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur gauna bent kelias valandas tiesioginės šviesos. Vazoną statykite ant šviesios palangės, balkone ar terasoje. Pakenčia lengvą dalinį pavėsį, tačiau per mažai šviesos gali lemti retesnius, plonesnius laiškus ir silpnesnį augimą.
Laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum) yra daugiametis svogūninis augalas, priklausantis amarilinių šeimai. Jis natūraliai paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, dažniausiai auga saulėtose pievose, atvirose vietose ir prie upių. Lietuvoje tai vienas lengviausiai auginamų prieskoninių augalų, tinkantis tiek daržui, tiek vazonui.
Augalas formuoja tankų kerą iš smulkių svogūnėlių. Jo lapai tuščiaviduriai, apvalūs, žali ir primena plonus vamzdelius. Jie gali būti skinami visą aktyvaus augimo sezoną. Vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje iškyla žiedkočiai su apvaliais rausvai violetiniais žiedynais. Žiedai patrauklūs bitėms ir kitiems apdulkintojams, todėl laiškinis česnakas naudingas ne tik virtuvėje, bet ir sode.
Priežiūros esmė
Laiškiniam česnakui labiausiai tinka saulėta vieta ir derlinga, puri, vandeniui laidi dirva. Vazone reikėtų parinkti indą su drenažo skylėmis ir naudoti universalų substratą, pagerintą kompostu. Žemė turi būti nuolat šiek tiek drėgna, tačiau ne permirkusi. Lauke augantis augalas paprastai gerai ištveria trumpesnius sausringus laikotarpius, bet vazonuose drėgmė išgaruoja greičiau, todėl juos reikia stebėti atidžiau.
Laiškus galima skinti tada, kai jie užauga maždaug iki 15–20 cm, tačiau geriausia vienu metu nupjauti ne daugiau kaip trečdalį kero. Pjaukite švariomis žirklėmis netoli pagrindo, o ne skinkite atskirus lapelius. Toks būdas leidžia augalui greitai ataugti. Reguliariai skinant, keras išlieka vešlus. Po žydėjimo žiedynus galima pašalinti, jei norite daugiau švelnių laiškų, arba palikti dėl dekoratyvumo ir sėklų.
Tręšimas, dauginimas ir žiemojimas
Aktyvaus augimo metu augalą galima tręšti saikingai – pakanka komposto arba silpno universalių trąšų tirpalo. Per gausus tręšimas nebūtinas ir gali paskatinti pernelyg gležną augimą. Laiškinis česnakas dauginamas sėklomis arba dalijant kerą. Kerą patogu dalyti pavasarį ar vasaros pabaigoje, kai augalas nėra kaitinamas stiprios saulės. Lauke jis paprastai gerai žiemoja, o antžeminė dalis rudenį nunyksta ir pavasarį vėl atželia.
Dažnos klaidos
• Perlaistymas ir vandens kaupimasis vazone gali sukelti svogūnėlių puvimą.
• Auginant visiškame pavėsyje, laiškai dažnai tampa silpnesni ir retesni.
• Nupjovus visą kerą iki pat žemės labai dažnai, augalas gali lėčiau atželti.
• Per ankštas vazonas greitai išdžiūsta, todėl keras pradeda gelsti ir skursti.
• Ilgai nepjaunami seni laiškai tampa kietesni, todėl virtuvėje malonesni jauni, sultingi ūgliai.
Įdomūs faktai
Laiškinio česnako skonis švelnesnis už svogūno ar įprasto česnako, todėl jo laiškai dažnai naudojami salotoms, sriuboms, varškei, bulvėms ir sumuštiniams pagardinti. Juos geriausia kirpti prieš pat vartojimą. Žiedai taip pat valgomi, tačiau jų skonis ryškesnis. Augalas priklauso tai pačiai genčiai kaip svogūnai ir česnakai, todėl turi jiems būdingų aromatinių sieros junginių. Nors tai paprastas augalas, tinkamai prižiūrimas vienoje vietoje gali augti ne vienerius metus.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip. Parinkite šviesią palangę, vazoną su drenažo skylėmis ir derlingą, laidų substratą. Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, o laiškus kirpkite palaipsniui.
Dažniausios priežastys yra perlaistymas, prastas drenažas, per mažai šviesos arba natūralus augimo sulėtėjimas rudenį. Patikrinkite, ar vazone nestovi vanduo, ir perkelkite augalą į šviesesnę vietą.
Greičiausia dauginti dalijant kerą pavasarį arba vasaros pabaigoje. Iškaskite kerą, atsargiai atskirkite kelias svogūnėlių grupes su šaknimis ir pasodinkite į šviežią dirvą. Taip pat galima sėti sėklomis.
