Leslio litopsas
Lithops lesliei
Leslio litopsas – neįprastas sukulentas, savo forma primenantis mažus akmenėlius. Jo pora mėsingų lapų kasmet atsinaujina, o tinkamai prižiūrimas augalas rudenį gali pradžiuginti ryškiu žiedu.
Laistymas
Laistykite retai ir tik visiškai išdžiūvus substratui, aktyvaus augimo metu palaistydami gausiau, kad vanduo ištekėtų pro drenažo skylę. Po to palaukite, kol žemė vėl visiškai išdžius. Kai litopsas keičia lapus ir sena pora traukiasi, vandens dažniausiai nereikia – nauji lapai maitinami senųjų atsargomis. Žiemą laistymą labai apribokite arba visai nutraukite, ypač jei augalas laikomas vėsiai.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Leslio litopsui reikia labai daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės per dieną. Tinkamiausia šviesi palangė, tačiau po tamsesnio sezono prie ryškios saulės pratinkite palaipsniui. Jei augalas ima krypti, ištįsta ar praranda ryškią spalvą, tikėtina, kad šviesos per mažai. Karščiausią vidurdienio saulę už stiklo galima šiek tiek prislopinti, jei palangė labai įkaista.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Leslio litopsas nelaikomas žinomu nuodingu augalu augintiniams, todėl paprastai vertinamas kaip tinkamas namams su katėmis ar šunimis. Vis dėlto neleiskite gyvūnams augalo graužti: bet kurios kambarinio augalo dalies suėdimas gali sukelti virškinimo sutrikimų, o pats litopsas gali būti pažeistas. Jei augintinis suėdė didesnį kiekį ar pasireiškė negalavimai, kreipkitės į veterinarą.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite kas kelerius metus arba tada, kai augalas išauga iš vazono, substratas suslūgsta ar blogai praleidžia vandenį. Rinkitės negilų, bet su drenažo skylėmis indą ir labai laidų sukulentams skirtą, mineralinį substratą. Išėmę augalą patikrinkite šaknis, pašalinkite supuvusias dalis ir prieš sodindami pažeistas vietas leiskite apdžiūti. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad galimi šaknų pažeidimai apsitrauktų ir sumažėtų puvinio rizika.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu Leslio litopsas gerai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje, jei gauna pakankamai šviesos ir nėra laikomas šlapiame substrate. Žiemą jam naudinga vėsesnė, sausa ramybės aplinka, tačiau saugokite nuo šalčio ir temperatūros kritimo žemiau nulio. Didelė oro drėgmė šiam augalui nereikalinga, todėl jo nepurkškite ir nelaikykite šalia nuolat garuojančio oro drėkintuvo. Vėdinimas svarbus, bet venkite šaltų skersvėjų.
Leslio litopsas
Lithops lesliei
Sukulentai ir kaktusai
Laistymas
Laistykite retai ir tik visiškai išdžiūvus substratui, aktyvaus augimo metu palaistydami gausiau, kad vanduo ištekėtų pro drenažo skylę. Po to palaukite, kol žemė vėl visiškai išdžius. Kai litopsas keičia lapus ir sena pora traukiasi, vandens dažniausiai nereikia – nauji lapai maitinami senųjų atsargomis. Žiemą laistymą labai apribokite arba visai nutraukite, ypač jei augalas laikomas vėsiai.
Šviesa
Leslio litopsui reikia labai daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės per dieną. Tinkamiausia šviesi palangė, tačiau po tamsesnio sezono prie ryškios saulės pratinkite palaipsniui. Jei augalas ima krypti, ištįsta ar praranda ryškią spalvą, tikėtina, kad šviesos per mažai. Karščiausią vidurdienio saulę už stiklo galima šiek tiek prislopinti, jei palangė labai įkaista.
Leslio litopsas (Lithops lesliei) kilęs iš pietinės Afrikos, daugiausia aptinkamas Pietų Afrikos Respublikos ir Botsvanos sausesniuose regionuose. Gamtoje jis auga akmenuotose, saulėtose vietovėse, kur lietus būna nereguliarus, o dirvožemis greitai praleidžia vandenį. Augalas prisitaikęs beveik susilieti su aplinka ir išvengti žolėdžių dėmesio. Jo natūralus ritmas priklauso nuo sezoninių kritulių, todėl namuose svarbu ne laistyti pagal savaitės grafiką, o stebėti augalo būklę ir augimo ciklą.
Leslio litopsas sudarytas iš dviejų storų, beveik be stiebo esančių lapų, susiglaudusių į akmenėlį primenančią porą. Lapų viršuje matomas langelis, dėmelės ar gyslelės, padedančios šviesai pasiekti vidinius audinius. Spalva gali būti pilkšva, rusva, žalsva ar rausvai ruda, o raštai tarp augalų skiriasi. Dažniausiai litopsas išauga vos kelių centimetrų aukščio. Subrendęs augalas rudenį gali išleisti baltą arba geltoną, į ramunę panašų žiedą, didesnį už pačią lapų porą.
Geriausiai Leslio litopsui tinka labai šviesi pietinė, pietvakarinė ar rytinė palangė, kur jis gauna kelias valandas tiesioginės saulės. Prie pietinio lango pavasarį po žiemos verta pratinti palaipsniui, kad lapai nenudegtų. Augalui reikia geros oro cirkuliacijos, todėl nelaikykite jo uždaroje stiklinėje kompozicijoje ar nuolat drėgname florariume. Gražiai atrodo kelių litopsų grupė negiliame dubenyje, tačiau tarp augalų palikite vietos ir nesodinkite jų į sunkų, vandenį sulaikantį dekoratyvinį indą.
Kasdienės priežiūros šiam augalui reikia nedaug, tačiau svarbu įdėmiai stebėti lapus ir substratą. Laistykite tik tada, kai žemė visiškai sausa ir augalas yra aktyvaus augimo fazėje; palaistę leiskite vandens pertekliui laisvai išbėgti. Vandens nepilkite ant plyšio tarp lapų, nes ten užsistovėjusi drėgmė gali sukelti puvinį. Lapų nepurkškite, o dulkes prireikus atsargiai pašalinkite minkštu sausu teptuku. Išblukę žiedai pašalinami tik visiškai nudžiūvę, jų nereikia skubiai rauti.
Leslio litopsas dažniausiai dauginamas sėklomis, nes atžalas suformuoja ne taip dažnai kaip kai kurie kiti sukulentai. Sėklas sėkite į sterilų, labai laidų mineralinį substratą ir laikykite šviesioje vietoje, palaikydami saikingą drėgmę, kol sudygs. Jauni daigeliai yra jautresni perdžiūvimui nei suaugę augalai, todėl jų režimas švelnesnis, bet substratas vis tiek neturi būti šlapias. Didesnį kerą kartais galima atsargiai padalyti persodinant, tačiau kiekviena dalis turi turėti sveikas šaknis. Po dalijimo žaizdoms būtina leisti apdžiūti.
Dažniausia klaida – litopsą laistyti taip pat dažnai kaip kitus kambarinius augalus. Ypač pavojinga pilti vandenį tuo metu, kai senieji lapai traukiasi, o iš jų maisto medžiagas perima nauja lapų pora. Per mažai šviesos taip pat kenkia: augalas ištįsta, praranda kompaktišką formą ir tampa silpnesnis. Nenaudokite vien durpinės žemės, nes ji ilgai sulaiko drėgmę. Dar viena klaida – dažnas purškimas ir dekoratyvinis vazonas be drenažo skylės, kuriame vanduo negali pasišalinti.
Didžiausią pavojų Leslio litopsui kelia šaknų ar lapų puvinys, dažniausiai atsirandantis nuo per dažno laistymo, prasto drenažo arba šalto ir šlapio substrato. Puvimo požymiai gali būti minkštėjantys, patamsėję lapai, nemalonus kvapas ar augalo nestabilumas dirvoje. Kartais pasitaiko miltuotųjų skydamarių, ypač šaknų zonoje, taip pat voratinklinių erkių, jei oras labai sausas ir augalas nusilpęs. Įtarę kenkėjus, atskirkite augalą nuo kitų ir apžiūrėkite lapų plyšį bei šaknis. Pažeistas vietas tvarkykite tik sausomis, švariomis priemonėmis.
Litopsų pavadinimas siejamas su graikiškais žodžiais, reiškiančiais akmenį ir išvaizdą, todėl šie augalai dažnai vadinami gyvaisiais akmenimis. Leslio litopsas turi lapų langelius – permatomesnes audinių zonas, kurios padeda išsklaidytai šviesai pasiekti giliau esančias ląsteles. Gamtoje jo spalva ir raštas taip gerai susilieja su akmenimis, kad augalą lengva pražiūrėti. Kiekvienais metais sena lapų pora palaipsniui susitraukia, o jos vietoje atsiranda nauja. Palankiomis sąlygomis vienas augalas laikui bėgant gali suformuoti kelių galvučių kerą.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Nelaistykite pagal nustatytą savaitės grafiką. Laistykite tik visiškai išdžiūvus substratui ir tik aktyvaus augimo metu, o lapų kaitos laikotarpiu bei žiemą vandens gerokai sumažinkite.
Lengvas susiraukšlėjimas gali būti natūralus ramybės ar lapų kaitos požymis. Jei augalas stipriai minkštėja, tamsėja ar nemaloniai kvepia, tikėtinas puvinys nuo perteklinės drėgmės, todėl patikrinkite šaknis ir substratą.
Taip, jam reikia labai šviesios vietos ir dažniausiai kelių valandų tiesioginės saulės. Prie ryškios saulės pratinkite palaipsniui, ypač po žiemos ar augalą parsinešus iš parduotuvės.
