Selenicereusas banguotasis
Selenicereus undatus
Selenicereusas banguotasis – įspūdingas vijoklinis kaktusas, geriausiai žinomas dėl valgomų pitajų, arba drakoninių vaisių. Šiltuose namuose jis gali užauginti ilgus, atramos reikalaujančius ūglius ir, tinkamai prižiūrimas, nustebinti kvapniais naktiniais žiedais.
Laistymas
Laistykite gausiai, tačiau tik visiškai arba beveik visiškai pradžiūvus substratui. Vanduo turi laisvai išbėgti pro vazono skyles, o lėkštelėje jo nepalikite. Pavasarį ir vasarą laistymas dažnesnis, rudenį ir žiemą – gerokai retesnis. Prieš laistydami patikrinkite žemę pirštu arba mediniu pagaliuku. Vėsiame kambaryje drėgna žemė džiūsta lėtai, todėl tokiu metu laistykite ypač atsargiai.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Geriausiai auga labai šviesioje vietoje, kur gauna kelias valandas tiesioginės saulės. Prie pietinio lango vasarą nuo vidurdienio kaitros galima šiek tiek pritemdyti, ypač jei augalas neseniai perkeltas iš tamsesnės vietos. Trūkstant šviesos stiebai ištįsta, praranda tvirtumą, o žydėjimo tikimybė sumažėja. Į saulėtą vietą pratinkite palaipsniui, kad ant stiebų neatsirastų nudegimų.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Augalas nelaikomas nuodingu žmonėms ar naminiams gyvūnams, o jo vaisiai yra valgomi. Vis dėlto stiebų areolėse gali būti smulkių dyglių ar šiurkščių šerelių, todėl genėdami ir perkeldami augalą saugokite rankas. Vaisius vartokite tik visiškai sunokusius ir nuo patikimai prižiūrimo augalo. Augintiniai gali susižeisti į dygliuotus stiebus, jei juos graužtų ar nuverstų vazoną.
Sudėtingumas
Vidutinė priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį, kai augalas pradeda aktyviau augti, arba tuomet, kai šaknys užpildo visą vazoną. Rinkitės tik šiek tiek didesnį, sunkesnį indą su geromis drenažo skylėmis, nes ilgi ūgliai gali apversti lengvą vazoną. Tinka laidus kaktusų substratas, papildytas perlitu, smulkia žieve ar stambiu mineraliniu priedu. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad pažeistos šaknys galėtų apdžiūti. Atramą įrenkite iš karto, kad vėliau nepažeistumėte šaknų.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu augalui patinka šiluma ir gera oro cirkuliacija. Kambario temperatūra jam paprastai tinka, tačiau saugokite nuo šaltų skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių. Žiemą naudinga šviesi, vėsesnė ramybės vieta, bet temperatūra neturėtų būti artima šalčiui. Vidutinė namų oro drėgmė dažniausiai pakankama, papildomai drėkinti nebūtina. Drėgnoje patalpoje svarbiausia ne purškimas, o geras vėdinimas ir greitai pradžiūstantis substratas.
Selenicereusas banguotasis
Selenicereus undatus
Sukulentai ir kaktusai
Laistymas
Laistykite gausiai, tačiau tik visiškai arba beveik visiškai pradžiūvus substratui. Vanduo turi laisvai išbėgti pro vazono skyles, o lėkštelėje jo nepalikite. Pavasarį ir vasarą laistymas dažnesnis, rudenį ir žiemą – gerokai retesnis. Prieš laistydami patikrinkite žemę pirštu arba mediniu pagaliuku. Vėsiame kambaryje drėgna žemė džiūsta lėtai, todėl tokiu metu laistykite ypač atsargiai.
Šviesa
Geriausiai auga labai šviesioje vietoje, kur gauna kelias valandas tiesioginės saulės. Prie pietinio lango vasarą nuo vidurdienio kaitros galima šiek tiek pritemdyti, ypač jei augalas neseniai perkeltas iš tamsesnės vietos. Trūkstant šviesos stiebai ištįsta, praranda tvirtumą, o žydėjimo tikimybė sumažėja. Į saulėtą vietą pratinkite palaipsniui, kad ant stiebų neatsirastų nudegimų.
Selenicereusas banguotasis kilęs iš tropinių Meksikos, Centrinės Amerikos ir šiaurinių Pietų Amerikos regionų. Gamtoje jis auga šiltuose miškuose, dažnai įsitvirtinęs ant medžių ar uolų, todėl nėra įprastas žemėje augantis dykumų kaktusas. Šis augalas priklauso kaktusinių šeimai, o jo mokslinis pavadinimas anksčiau dažnai buvo nurodomas kaip Hylocereus undatus. Natūralioje aplinkoje jis gauna daug šviesos, tačiau dalį dienos būna apsaugotas medžių lajų. Dėl šios kilmės jam reikalinga šiluma, geras oro judėjimas ir laidus substratas.
Tai greitai augantis vijoklinis arba laipiojantis kaktusas, formuojantis ilgus, mėsingus, briaunuotus ūglius. Jauni stiebai dažniausiai būna žali, plokštesni, su banguotais kraštais ir nedideliais areolėse išsidėsčiusiais dygliais. Augalui augant, ūgliai linksta žemyn arba lipa atrama, todėl suaugęs kerelis gali užimti nemažai vietos. Subrendę augalai žydi dideliais baltais, labai kvapniais žiedais, kurie paprastai išsiskleidžia naktį. Po tinkamo apdulkinimo gali susiformuoti rausvi vaisiai su balta minkštimo dalimi ir smulkiomis juodomis sėklomis.
Namuose šiam kaktusui parinkite labai šviesią vietą prie pietinio, pietrytinio ar pietvakarinio lango. Pavasarį ir vasarą prie intensyvios saulės pratinkite palaipsniui, nes po tamsesnės žiemos stiebai gali nudegti. Kadangi ūgliai ilgi ir sunkūs, augalui pravers tvirta grotelė, lankas arba aukštesnė atrama. Jauną egzempliorių galima auginti ant palangės, tačiau suaugusiam augalui patogesnė erdvesnė vieta arba pakabinamas indas. Nestatykite jo ankštame kampe, kur ūgliai nuolat remsis į sieną ir bus prastai vėdinami.
Laistykite tik tada, kai substratas gerai pradžiūsta, o vandens perteklių iš vazono išpilkite. Aktyvaus augimo metu po laistymo galima naudoti kaktusams skirtas trąšas, tačiau jas berkite ar pilkite saikingai ir ne į visiškai sausą žemę. Reguliariai apžiūrėkite stiebus, pašalinkite nudžiūvusias dalis ir pririškite naujus ūglius prie atramos minkšta juostele. Dulkes nuo stiebų geriau nuvalyti švelniu teptuku, o ne dažnai purkšti. Žiemą augalas auga lėčiau, todėl laistymo ir tręšimo poreikis sumažėja.
Selenicereusą banguotąjį paprasčiausia dauginti stiebo auginiais. Pavasarį arba vasaros pradžioje nupjaukite sveiką keliolikos centimetrų ilgio ūglio dalį ir palikite pjūvio vietą kelias dienas apdžiūti. Tuomet įsmeikite ją į lengvą, smėlingą kaktusų substratą, nelaistykite per gausiai ir laikykite šiltoje, šviesioje vietoje. Šaknys dažniausiai susidaro per kelias savaites, tačiau augimo tempas priklauso nuo šilumos ir šviesos. Iš sėklų dauginti taip pat galima, bet daigai auga lėčiau ir savybės gali skirtis.
Dažniausia klaida – laistymas pagal kalendorių, nepatikrinus, ar žemė išdžiūvusi. Drėgname, sunkiame substrate šio kaktuso šaknys greitai pradeda trūnyti, ypač kai kambaryje vėsu ir trūksta šviesos. Kita problema – augalo laikymas giliame pavėsyje, dėl kurio stiebai ištįsta, tampa plonesni ir blogiau pasirengia žydėti. Staigus perkėlimas į kaitrią saulę gali sukelti nudegimus, todėl vietą keiskite palaipsniui. Taip pat nereikėtų palikti ilgų ūglių be atramos, nes jie gali nulūžti nuo savo svorio.
Susilpnėjusį arba perlaistytą augalą gali pažeisti šaknų bei stiebų puviniai. Pavojų didina užsistovintis vanduo, prastas drenažas ir žema temperatūra, todėl įtartinai minkštas ar tamsėjantis vietas reikia kuo greičiau pašalinti iki sveiko audinio. Ant stiebų kartais apsigyvena miltuotieji skydamariai, skydamariai ar voratinklinės erkės, ypač sausame ore. Kenkėjus pastebėję anksti, nuvalykite mechaniškai ir prireikus naudokite kambariniams augalams tinkamą preparatą. Gydomą augalą laikykite atskirai nuo kitų.
Selenicereusas banguotasis auginamas ne tik kaip dekoratyvinis, bet ir kaip vaisinis augalas. Jo žiedai gali būti labai dideli, atsiveria vakare ir dažnai nuvysta jau kitą rytą, todėl šis žydėjimas laikomas ypatingu įvykiu. Pitaja subręsta tik tada, kai žiedas sėkmingai apdulkinamas, o namų sąlygomis tam kartais prireikia rankinio apdulkinimo teptuku. Augalas geba leisti šaknis iš stiebo dalių, kurios liečia drėgnesnį paviršių. Nors jis vadinamas kaktusu, savo augimo būdu labiau primena tropinį vijoklį nei dykumų augalą.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, tačiau tam reikia daug šviesos, pakankamai vietos augti, tinkamo laistymo ir brandesnio augalo. Žiedai dažniausiai pasirodo ant gerai išsivysčiusių ūglių, o jų atsivėrimas trunka trumpai.
Dažniausiai tai rodo perteklinę drėgmę, prastą drenažą arba šaknų puvinį. Laistymą sustabdykite, patikrinkite šaknis ir pašalinkite pažeistas vietas, jei puvinys dar nepaplitęs.
Galima, bet vaisiams reikalingas brandus, stiprus augalas, daug šviesos ir sėkmingas žiedo apdulkinimas. Kai kuriais atvejais žiedą tenka apdulkinti rankiniu būdu, nes kambaryje nėra natūralių apdulkintojų.
