Mėlynasis senecijas
Senecio serpens
Mėlynasis senecijas – žavus, melsvai sidabrinis sukulentas, kuriantis tvarkingą kilimą arba gražiai svyrančią kompoziciją. Jis vertinamas dėl neįprastos spalvos, atsparumo sausrai ir gana paprastos priežiūros.
Laistymas
Laistykite retai, bet gausiai: palaukite, kol substratas visiškai išdžius, tada sudrėkinkite visą šaknų gumulą ir išpilkite vandens perteklių iš padėklo. Šiltuoju ir šviesiuoju metų laiku laistyti reikės dažniau, o žiemą – gerokai rečiau. Dažnis priklauso nuo vazono dydžio, substrato, temperatūros ir šviesos, todėl patikimiausia drėgmę tikrinti pirštu arba mediniu pagaliuku. Nelaistykite vien dėl to, kad lapai atrodo kiek susiraukšlėję, jei žemė dar drėgna.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Mėlynajam senecijui reikia daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės. Geriausiai tinka pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė palangė. Po tamsesnio laikotarpio prie saulės pratinkite palaipsniui, ypač pavasarį, nes staigus šviesos pokytis gali nudeginti lapus. Jei augalas ima tįsti ir praranda melsvą atspalvį, tikėtina, kad šviesos nepakanka.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Senecio genties augaluose gali būti toksinių junginių, todėl mėlynojo senecijo nepatartina ragauti. Laikykite jį vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje, ypač jei jie linkę graužti lapus ar stiebus. Genėdami ar daugindami nusiplaukite rankas. Jei augalo dalių prarijo augintinis arba žmogus pasijuto blogai, kreipkitės į gydytoją ar veterinarijos gydytoją ir, jei įmanoma, išsaugokite augalo etiketę.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba substratas pradeda labai lėtai džiūti. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo anga ir laidų kaktusams bei sukulentams skirtą mišinį. Persodinę kelias dienas nelaistykite, kad galimi šaknų pažeidimai apdžiūtų. Jei augalas dar jaunas ir šaknims pakanka vietos, kasmet persodinti nebūtina. Vazono apačioje galima naudoti mineralinį sluoksnį, tačiau svarbiausia – pralaidus visas substratas ir laisvas vandens nutekėjimas.
Temperatūra ir drėgmė
Aktyvaus augimo metu mėlynasis senecijas gerai jaučiasi įprastoje kambario temperatūroje. Žiemą jam naudinga šviesi, kiek vėsesnė vieta, tačiau saugokite nuo šalčio ir neigiamos temperatūros. Specialiai didinti oro drėgmės nereikia, nes sausas kambario oras paprastai tinka geriau nei tvankios, drėgnos sąlygos. Nestatykite vazono taip, kad lapus nuolat kaitintų radiatorius, tačiau taip pat venkite dažno purškimo. Geras vėdinimas padeda sumažinti puvinio ir kenkėjų riziką.
Mėlynasis senecijas
Senecio serpens
Sukulentai ir kaktusai
Laistymas
Laistykite retai, bet gausiai: palaukite, kol substratas visiškai išdžius, tada sudrėkinkite visą šaknų gumulą ir išpilkite vandens perteklių iš padėklo. Šiltuoju ir šviesiuoju metų laiku laistyti reikės dažniau, o žiemą – gerokai rečiau. Dažnis priklauso nuo vazono dydžio, substrato, temperatūros ir šviesos, todėl patikimiausia drėgmę tikrinti pirštu arba mediniu pagaliuku. Nelaistykite vien dėl to, kad lapai atrodo kiek susiraukšlėję, jei žemė dar drėgna.
Šviesa
Mėlynajam senecijui reikia daug šviesos ir kelių valandų tiesioginės saulės. Geriausiai tinka pietinė, pietrytinė arba pietvakarinė palangė. Po tamsesnio laikotarpio prie saulės pratinkite palaipsniui, ypač pavasarį, nes staigus šviesos pokytis gali nudeginti lapus. Jei augalas ima tįsti ir praranda melsvą atspalvį, tikėtina, kad šviesos nepakanka.
Mėlynasis senecijas, moksliniu pavadinimu Senecio serpens, kilęs iš Pietų Afrikos, kur auga sausuose, saulėtuose ir akmenuotuose regionuose. Ten jis prisitaikęs prie retų kritulių, greitai nusausėjančio dirvožemio ir didelių temperatūros svyravimų. Natūraliose augavietėse augalas dažnai sudaro žemus, plačiai besidriekiančius sąžalynus. Lietuvos klimatas jam per šaltas žiemoti lauke, todėl dažniausiai auginamas kaip kambarinis arba sezoninis balkoninis sukulentas. Šiltuoju metu jį galima išnešti į lauką, tačiau prieš šalnas būtina sugrąžinti į patalpą.
Tai žemas, šliaužiantis arba šiek tiek svyrantis sukulentas, kurio stiebai ilgainiui gali išsišakoti ir uždengti vazono paviršių. Mėsingi, cilindriški lapai išsidėstę gana tankiai, o jų spalva svyruoja nuo melsvai žalios iki sidabriškos. Vaškinis lapų apnašas padeda augalui mažinti drėgmės praradimą ir suteikia išskirtinį matinį atspalvį. Geromis sąlygomis subrendęs senecijas gali išleisti smulkius balkšvus ar gelsvus žiedynus ant aukštesnių žiedkočių. Vis dėlto dažniausiai jis auginamas dėl dekoratyvių lapų, o ne dėl žydėjimo.
Geriausiai jam tinka šviesi pietų, pietryčių arba pietvakarių krypties palangė, kur augalas gauna kelias valandas tiesioginės saulės. Ant šiaurinės palangės stiebai gali ištįsti, lapai prarasti spalvą, o laistymo poreikis nesumažėja taip greitai, todėl didėja puvinio rizika. Vazoną verta laikyti atokiau nuo šaltų skersvėjų, radiatorių ir vietų, kur dažnai kliudomi trapūs ūgliai. Vasarą augalas gali augti balkone ar terasoje, tačiau jį reikėtų palaipsniui pripratinti prie ryškios saulės, kad lapai nenudegtų.
Kasdienio dėmesio šiam sukulentui nereikia, tačiau naudinga reguliariai apžiūrėti lapus ir stiebus. Laistykite tik tada, kai substratas visiškai arba beveik visiškai išdžiūsta, ir vienu kartu sudrėkinkite visą žemę, kol vanduo išbėgs pro drenažo angas. Po kelių minučių išpilkite vandenį iš padėklo. Žiemą, ypač laikant vėsiau ir tamsiau, laistykite gerokai rečiau. Pavasarį ir vasarą galima tręšti silpnu sukulentams skirtų trąšų tirpalu, tačiau ne dažniau, nei nurodyta etiketėje, ir netręšti ant sausos žemės.
Paprasčiausia mėlynąjį seneciją dauginti stiebo auginiais. Nupjautą sveiko ūglio dalį kelias dienas palaikykite sausai, kad pjūvio vieta apdžiūtų ir užsitrauktų. Tada įsmeikite ją į lengvą, sausą sukulentams skirtą substratą, sudarytą iš žemės ir mineralinių priedų, pavyzdžiui, perlito ar rupaus smėlio. Iš pradžių nelaistykite gausiai, nes neįsišaknijęs auginys lengvai supūva. Laikykite šviesioje vietoje ir pradėkite saikingai drėkinti tik pasirodžius šaknų formavimosi požymiams. Sėklomis dauginti galima, bet tai lėtesnis ir mažiau patogus būdas.
Dažniausia klaida – laistyti pagal nustatytą savaitės dieną, nepatikrinus substrato drėgmės. Šiam augalui pavojingesnis vandens perteklius nei trumpalaikis išdžiūvimas. Kita dažna problema – sunkus, ilgai drėgmę išlaikantis dirvožemis arba vazonas be drenažo angos. Per mažai šviesos skatina stiebų ištįsimą, retina lapus ir silpnina sidabrišką spalvą. Staiga iš tamsaus kambario pastačius augalą į kaitrią saulę, lapai gali nudegti, todėl šviesą didinkite palaipsniui. Taip pat venkite dažnai purkšti lapus, nes užsilaikanti drėgmė gali paskatinti puvimą.
Esant per šlapiam substratui dažniausiai pasireiškia šaknų arba stiebų puvinys: augalas suglemba, patamsėja, o lapai ima kristi. Tokiu atveju pašalinkite pažeistas dalis, sveikus auginius apdžiovinkite ir persodinkite į sausą, laidų substratą. Silpną augalą kartais puola miltuotieji skydamariai, amarai arba voratinklinės erkės, ypač sausame ir prastai vėdinamame ore. Kenkėjus pastebėję anksti, nuvalykite vatos tamponu arba naudokite kambariniams augalams skirtą preparatą pagal instrukciją. Naujai įsigytą augalą pravartu kelias savaites laikyti atskirai nuo kitų.
Rūšies pavadinimas serpens siejamas su šliaužiančiu augimo būdu, todėl augalas ypač gražiai atrodo pakabinamame vazone arba platesniame inde, kuriame gali skleistis į šonus. Melsvą atspalvį suteikia ne pigmentas, o smulkus vaškinis sluoksnis, dengiantis lapų paviršių. Dėl šio sluoksnio lapai neturėtų būti nuolat trinami ar blizginami, nes galima pažeisti natūralią apsaugą. Jauni augalai dažnai auga kompaktiškiau, o subrendę ūgliai tampa ilgesni ir svyrantys. Šviesos gausa labiausiai padeda išlaikyti sodrią, sidabriškai mėlyną išvaizdą.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Laistykite tik visiškai išdžiūvus substratui. Šiltuoju metu vandens gali reikėti dažniau, o žiemą – retai, ypač jei augalas laikomas vėsiai.
Dažniausiai dėl šviesos trūkumo arba per didelio pavėsio. Perkelkite augalą į šviesesnę vietą palaipsniui, kad lapai nenudegtų.
Taip, vasarą jį galima laikyti balkone ar terasoje. Prie tiesioginės saulės pratinkite pamažu, saugokite nuo ilgalaikio lietaus ir įneškite prieš šalnas.
