← Grįžti į katalogą
Milžiniškasis pachicereusas nuotrauka
Sukulentai ir kaktusai

Milžiniškasis pachicereusas

Pachycereus pringlei

Milžiniškasis pachicereusas – įspūdingas, ilgaamžis kaktusas, natūralioje aplinkoje galintis tapti tikru medžiu. Jaunas augalas auga lėčiau ir puikiai tinka auginti vazone, jei jam suteikiama daug saulės bei saikingas laistymas.

Laistymas

Laistykite retai, bet gausiai: palaukite, kol substratas visiškai išdžius, tada palaistykite taip, kad vanduo ištekėtų pro drenažo skyles. Lėkštelėje likusį vandenį išpilkite. Žiemą, ypač laikant vėsiai ir šviesiai, laistykite labai saikingai arba visai nelaistykite, jei stiebas išlieka tvirtas, o substratas sausas.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Reikia kuo daugiau tiesioginės saulės. Pietinė, pietvakarinė ar pietrytinė palangė tinka geriausiai, tačiau po žiemos augalą prie intensyvios saulės pratinkite palaipsniui, kad neatsirastų nudegimų. Trūkstant šviesos stiebas gali ištįsti ir susilpnėti.

Saugumas

Saugus gyvūnams. Augalas turi aštrius spyglius, todėl laikykite jį vaikams ir augintiniams nepasiekiamoje vietoje, ypač siauruose praėjimuose. Persodinant naudokite storas pirštines arba kelis sulankstyto kartono sluoksnius. Prarijus augalo dalių ar įsidūrus, atsiradus stipriam sudirgimui kreipkitės į gydytoją arba veterinarijos specialistą.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba augalas tampa nestabilus. Rinkitės tik šiek tiek didesnį, sunkų vazoną su drenažo skylėmis ir laidų kaktusams skirtą substratą, papildytą mineraline dalimi. Po persodinimo kelias dienas nelaistykite, kad pažeistos šaknys galėtų apdžiūti.

Temperatūra ir drėgmė

Aktyvaus augimo metu tinka įprasta kambario temperatūra, o žiemą augalui naudinga vėsesnė, labai šviesi ir sausa vieta. Svarbiausia vengti šalčio, skersvėjų bei staigių temperatūros pokyčių. Papildomai purkšti nereikia: sausesnis oras šiam dykumų kaktusui paprastai tinkamesnis nei nuolat drėgna aplinka.

Pachycereus pringlei kilęs iš Meksikos, daugiausia Kalifornijos pusiasalio, Sonoros dykumos ir aplinkinių sausringų regionų. Ten jis auga akmenuotuose šlaituose, lygumose ir vietovėse, kur krituliai reti, tačiau kartais būna gausūs. Augalas prisitaikęs prie kaitrios saulės, didelių paros temperatūros svyravimų ir ilgo sausojo laikotarpio. Natūraliose buveinėse jis sudaro retus kaktusynus, o kai kurie seni individai tampa svarbia dykumos gyvūnų buveine. Vėsesniuose kraštuose šis kaktusas dažniausiai auginamas kaip įspūdingas vazoninis augalas.

Milžiniškasis pachicereusas yra stulpinis kaktusas, suformuojantis vieną arba kelis stačius, melsvai žalius stiebus. Jaunas augalas dažniausiai būna siauras, o laikui bėgant kamienas storėja ir gali gausiai šakotis. Stiebą puošia ryškios briaunos, išilgai kurių išsidėsčiusios areolės su spygliais. Natūralioje aplinkoje jis užauga labai aukštas, tačiau vazone augimas gerokai lėtesnis ir kuklesnis. Subrendę augalai gali žydėti baltais žiedais, tačiau kambaryje žydėjimo dažnai tenka laukti daug metų, o kartais jo visai nesulaukiama.

Šiam kaktusui rinkitės šviesiausią namų vietą, geriausia pietinę, pietvakarinę arba pietrytinę palangę. Prie ryškios saulės pripratinkite palaipsniui, ypač po žiemos ar įsigijus augalą iš mažiau apšviestos parduotuvės. Kaktusą galima laikyti įstiklintame balkone ar šiltnamyje, jei nėra šalnų ir nuo stiklų neperkaista vazonas. Ant tamsesnės palangės jis ims tįsti, praras tvirtą formą ir taps jautresnis puviniui. Nepamirškite aplink augalą palikti pakankamai vietos, nes spygliai gali užkabinti praeinant.

Laistykite tik tada, kai substratas visiškai išdžiūsta, ir tuomet gausiai sudrėkinkite visą žemę, leisdami vandens pertekliui išbėgti pro vazono skyles. Po laistymo nepalikite vandens lėkštelėje. Pavasarį ir vasarą, kai augalas aktyviai auga, tinkamomis sąlygomis gali prireikti vandens dažniau, tačiau dažnumą lemia šviesa, temperatūra ir vazono dydis. Rudenį laistymą retinkite, o žiemą laikykite beveik sausai. Augimo metu galima tręšti silpnu kaktusams skirtu tirpalu, bet ne kiekvieno laistymo metu.

Milžiniškąjį pachicereusą galima dauginti sėklomis arba stiebo auginiais. Sėklos sėjamos į laidų, sterilų substratą, paviršiuje, nes joms reikia šviesos dygimui; aplinka turi būti šilta, tačiau ne šlapia. Auginį nupjovus, pjūvio vietą būtina palikti džiūti, kol susidarys tvirtas apsauginis sluoksnis. Tik tada jis sodinamas į beveik sausą mineralinį mišinį ir laistomas labai atsargiai, išleidus šaknis. Įsišaknijimas gali užtrukti, todėl augalo nereikėtų nuolat judinti ar tikrinti.

Dažniausia klaida – kaktuso laistymas pagal kalendorių, neįvertinant substrato drėgmės ir patalpos sąlygų. Per dažnas vanduo, ypač šaltuoju metų laiku, greitai sukelia šaknų arba stiebo puvinį. Kita problema – per mažai šviesos, dėl kurios augalas ištįsta ir praranda natūralų tvirtumą. Staigiai išnešus iš šešėlio į kaitrią saulę, gali atsirasti nudegimų. Taip pat nereikėtų naudoti sunkaus, durpingo dirvožemio ar vazono be drenažo skylės, nes jame drėgmė užsilaiko per ilgai.

Dažniausios sveikatos problemos susijusios ne su ligų sukėlėjais, o su netinkamu laistymu ir prastu drenažu. Puvinį gali rodyti minkštėjantis, tamsėjantis arba nemaloniai kvepiantis stiebo pagrindas; tokį augalą būtina atskirti ir įvertinti, ar dar yra sveikų audinių. Sausose, šiltose patalpose kartais pasirodo miltuotieji skydamariai arba voratinklinės erkės. Kenkėjus nuvalykite vatos tamponu, o prireikus naudokite kambaliniams augalams tinkamą preparatą pagal etiketę. Gydant venkite perteklinio drėkinimo, nes jis problemą tik sustiprina.

Pachycereus pringlei laikomas vienu aukščiausių pasaulio kaktusų, todėl jo lietuviškas pavadinimas labai taiklus. Natūraliai augantys seni egzemplioriai gali priminti ištisus kaktusinius medžius, o jų kamienuose ir šakose sukauptas vanduo padeda išgyventi sausrą. Šios rūšies žiedai paprastai atsiveria naktį arba vėlyvą dieną, todėl juos dažnai apdulkina naktiniai gyvūnai. Vazone augalas išlieka gerokai mažesnis, tačiau ilgainiui vis tiek gali tapti sunkus ir aukštas. Dėl to verta iš anksto numatyti stabilią, saugią vietą ir tvirtą vazoną.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Laistykite tik visiškai išdžiūvus substratui. Pavasarį ir vasarą palaistykite gausiau, o rudenį bei žiemą intervalus gerokai pailginkite.

Šiltuoju metų laiku jį galima išnešti į saulėtą, nuo lietaus apsaugotą balkoną ar terasą. Prie tiesioginės saulės pratinkite palaipsniui, o prieš šalnas grąžinkite į patalpą.

Dažniausiai tai rodo perteklinę drėgmę, prastą drenažą arba šaknų puvinį. Nustokite laistyti, patikrinkite šaknis ir pašalinkite pažeistus audinius, jei dar yra sveikos stiebo dalies.