Paprastasis kaštonas
Aesculus hippocastanum
Paprastasis kaštonas – didelis, įspūdingas medis, pavasarį pasipuošiantis stačiais baltais žiedynais, o rudenį subrandinantis vaikystę primenančius blizgius kaštonus. Tai ilgaamžis parko, sodybos ar erdvios alėjos augalas, kuriam reikia daug vietos ir saulės.
Laistymas
Jauną paprastąjį kaštoną po pasodinimo laistykite reguliariai, ypač per sausus ir karštus laikotarpius. Laistykite gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnes šaknis, tačiau tarp laistymų leiskite viršutiniam dirvos sluoksniui šiek tiek pradžiūti. Suaugęs, gerai įsišaknijęs medis paprastai išsiverčia be papildomo laistymo, išskyrus užsitęsusią sausrą. Venkite nuolatinio dirvos užmirkimo.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Paprastasis kaštonas mėgsta saulėtą vietą ir daug tiesioginės šviesos. Jaunas medis gali pakęsti lengvą dalinį pavėsį, tačiau tankesnė, gražesnė laja ir gausesnis žydėjimas paprastai formuojasi gerai apšviestoje erdvėje. Rinkitės vietą, kur medžio neužgoš pastatai ar dideli kaimyniniai augalai.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Paprastasis kaštonas nėra saugus augintiniams: sėklose, lapuose, žievėje ir kitose augalo dalyse yra medžiagų, galinčių sukelti negalavimų jų suėdus. Nukritusius kaštonus laikykite nepasiekiamus šunims, katėms ir vaikams. Jei augintinis suėdė augalo dalį ir sunegalavo, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Paprastasis kaštonas nėra tinkamas ilgalaikiam auginimui vazone, nes greitai išaugina stiprią šaknų sistemą ir tampa dideliu medžiu. Jauną sodinuką į nuolatinę vietą geriausia persodinti ramybės laikotarpiu – ankstyvą pavasarį arba rudenį, kai dirva nėra įšalusi. Persodindami išsaugokite kuo didesnį šaknų gumulą, nepažeiskite šaknų kaklelio ir po sodinimo gausiai palaistykite.
Temperatūra ir drėgmė
Tai visiškai lauko sąlygoms pritaikytas, Lietuvos klimatui tinkamas medis. Suaugęs paprastasis kaštonas gerai ištveria įprastas žiemas, tačiau jauni sodinukai pirmąsias žiemas gali būti jautresni šalčiui ir vėjui. Pasodinkite juos nuo stiprių skersvėjų kiek apsaugotoje vietoje, o šaknų zoną prieš žiemą galima mulčiuoti. Specialiai didinti oro drėgmės nereikia; svarbiau, kad dirva nebūtų nei perdžiūvusi, nei nuolat permirkusi.
Paprastasis kaštonas
Aesculus hippocastanum
Lauko
Laistymas
Jauną paprastąjį kaštoną po pasodinimo laistykite reguliariai, ypač per sausus ir karštus laikotarpius. Laistykite gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnes šaknis, tačiau tarp laistymų leiskite viršutiniam dirvos sluoksniui šiek tiek pradžiūti. Suaugęs, gerai įsišaknijęs medis paprastai išsiverčia be papildomo laistymo, išskyrus užsitęsusią sausrą. Venkite nuolatinio dirvos užmirkimo.
Šviesa
Paprastasis kaštonas mėgsta saulėtą vietą ir daug tiesioginės šviesos. Jaunas medis gali pakęsti lengvą dalinį pavėsį, tačiau tankesnė, gražesnė laja ir gausesnis žydėjimas paprastai formuojasi gerai apšviestoje erdvėje. Rinkitės vietą, kur medžio neužgoš pastatai ar dideli kaimyniniai augalai.
Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum) – vienas geriausiai pažįstamų mūsų miestų, parkų ir sodybų medžių. Nors dažnai vadinamas tiesiog kaštonu, jis nėra artimas valgomųjų kaštonų genties medžiams. Paprastasis kaštonas priklauso kaštoninių šeimai ir yra kilęs iš Balkanų regiono. Į Europą jis paplito kaip dekoratyvinis medis, o Lietuvoje nuo seno auginamas dėl puošnios išvaizdos, tankios lajos ir įsimintinų vaisių.
Išvaizda ir augimo ypatumai
Tai didelis, ilgaamžis medis, galintis užauginti platų kamieną ir didelę, apvalią lają. Jo lapai sudėtiniai, pirštiški – vieną lapą sudaro keli pailgi lapeliai, vasarą sukuriantys sodrią žalią masę. Gegužę arba birželį ant šakų pasirodo statūs baltų žiedų žiedynai, dažnai išmarginti rausvomis ar gelsvomis dėmelėmis. Rudenį subręsta apvalūs vaisiai spygliuotuose kevaluose. Iš jų išsirita blizgios rudos sėklos, vaikams gerai pažįstamos kaip kaštonai.
Vieta ir dirvožemis
Kaštonui parinkite saulėtą, erdvią vietą, kur jis galėtų laisvai formuoti lają. Jaunas medis gali augti ir lengvai daliniame pavėsyje, tačiau pakankamas apšvietimas svarbus tankiai lajos formai ir gausesniam žydėjimui. Dirva turėtų būti derlinga, gili, vidutinio drėgnumo ir gerai praleidžianti vandenį. Nuolatinis vandens telkšojimas prie šaknų kenkia, todėl sunkioje molingoje vietoje pasirūpinkite drenažu. Sodindami įvertinkite būsimą medžio dydį: jo nereikėtų sodinti arti namo pamatų, požeminių komunikacijų, siaurų takų ar elektros linijų.
Laistymas ir tręšimas
Pirmaisiais metais po pasodinimo kaštoną reguliariai laistykite, ypač per sausrą ir karštus orus. Geriau laistyti rečiau, bet gausiai, nei kasdien sudrėkinti tik dirvos paviršių. Aplink kamieną paskleistas mulčio sluoksnis padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo temperatūros svyravimų, tačiau mulčias neturėtų liestis prie pat kamieno. Įsišaknijusiam suaugusiam medžiui dažniausiai pakanka natūralių kritulių. Tręšti galima pavasarį, jei medis auga skurdžioje dirvoje ar atrodo silpnas; derlingoje žemėje gausus tręšimas nebūtinas.
Genėjimas ir kasdienė priežiūra
Jaunam medžiui galima padėti suformuoti tiesų kamieną ir gerai išsidėsčiusias pagrindines šakas. Genėkite saikingai, pašalindami nudžiūvusias, pažeistas ar besitrinančias šakas. Stambesnių šakų pjovimą geriausia patikėti specialistui, nes netinkamas genėjimas palieka dideles žaizdas ir silpnina medį. Reguliariai apžiūrėkite lapus bei šakas, ypač jei vasarą jie anksti ruduoja, dėmėti ar gausiai nukrinta. Pažeistus lapus ir nukritusią lapiją surinkite, tačiau vien lapų rudavimas ne visada reiškia, kad medis žūsta – priežastis gali būti sausra, ligos ar kenkėjai.
Dažnos klaidos
• Medis pasodinamas per arti pastatų ar kitų stambių augalų, neįvertinus didelės būsimos lajos.
• Jaunas kaštonas paliekamas be vandens per ilgą sausrą.
• Kamienas užpilamas storu mulčio sluoksniu arba pažeidžiamas trimeriu.
• Medis stipriai genimas vien tam, kad būtų mažesnis, nors ši rūšis natūraliai užauga didelė.
• Nukritę vaisiai paliekami augintiniams pasiekiamoje vietoje.
Įdomūs faktai
Paprastojo kaštono žiedai gausiai lankomi bičių ir kitų vabzdžių. Jo pirštiški lapai sudaro išraiškingą, tankų šešėlį, todėl šis medis dažnai sodinamas parkuose ir alėjose. Kaštonai vaikams patrauklūs dėl blizgančių sėklų, tačiau jos nėra valgomos. Lietuvoje augantys medžiai gali nukentėti nuo kaštoninės keršakandės – mažo drugio, kurio vikšrai išgraužia lapuose vingiuotus takus ir sukelia ankstyvą jų rudavimą. Tai ne visada pražudo medį, tačiau pasikartojantis stiprus pažeidimas jį silpnina.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Paprastasis kaštonas geriausiai auga saulėtoje arba lengvai dalinai saulėtoje vietoje, derlingoje, gilesnėje ir neužmirkstančioje dirvoje. Jauną medelį verta saugoti nuo stipraus vėjo, tačiau suaugęs kaštonas yra atsparus ir gerai prisitaiko prie Lietuvos klimato.
Jauną medelį sausros metu laistykite gausiai, kad sudrėktų gilesni dirvos sluoksniai. Suaugusiam, gerai įsišaknijusiam kaštonui įprastai pakanka kritulių, tačiau ilgai trunkanti sausra gali susilpninti medį ir paskatinti ankstyvą lapų rudavimą.
Ne. Kaštono sėklos, lapai, žievė ir kitos augalo dalys gali būti kenksmingos suėdus, ypač šunims ir kitiems gyvūnams. Nukritusius kaštonus rinkite iš gyvūnų pasiekiamų vietų, o vaikams paaiškinkite, kad jų negalima ragauti.
