Paprastasis klevas
Acer platanoides
Paprastasis klevas – vienas geriausiai pažįstamų Lietuvos medžių, pavasarį žydintis žalsvais žiedynais, o rudenį vainiką nuspalvinantis geltonais ir oranžiniais atspalviais. Tai ilgaamžis, atsparus ir dekoratyvus medis, tinkantis erdviems sodams, parkams bei miestų želdynams.
Laistymas
Pirmaisiais metais po pasodinimo laistykite reguliariai, ypač per karščius ir ilgesnes sausras. Geriau palaistyti gausiai ir rečiau, nei kasdien sudrėkinti tik paviršinį dirvos sluoksnį. Įsišaknijęs paprastasis klevas paprastai apsirūpina vandeniu pats, tačiau labai sausu laikotarpiu papildomas laistymas padeda išvengti lapų vytimo ir priešlaikinio jų kritimo.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Paprastasis klevas geriausiai auga saulėje arba šviesioje pusiau saulėtoje vietoje. Jaunas medis pakenčia dalinį pavėsį, tačiau visiškas šešėlis gali lemti retesnį vainiką, silpnesnį augimą ir ne tokią ryškią rudens lapų spalvą. Svarbiausia parinkti erdvią vietą, nes suaugęs medis suformuoja platų vainiką.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Paprastasis klevas nelaikomas įprastai nuodingu šunims ar katėms, tačiau augintiniams nereikėtų leisti gausiai ėsti lapų, žievės ar sparnavaisių. Prarijus didesnį kiekį bet kurios augalo dalies gali sutrikti virškinimas. Atsargiau reikėtų elgtis, jei gyvūnas laiko praleidžia po medžiu ir nuolat graužia nukritusius lapus ar šakeles.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Paprastasis klevas nėra vazoninis augalas, todėl jo nepersodina kaip kambarinės gėlės. Jauną sodinuką į nuolatinę vietą geriausia perkelti su kuo mažiau pažeistu šaknynu, o pasodinus gausiai palaistyti. Jei medį būtina persodinti, tai daroma ramybės laikotarpiu – ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, prieš tai įvertinus jo dydį ir šaknų išsaugojimo galimybes.
Temperatūra ir drėgmė
Tai visiškai lauko sąlygoms pritaikytas ir Lietuvos klimatui atsparus medis. Papildomos oro drėgmės jam nereikia; svarbiau, kad dirva nebūtų nuolat užmirkusi ir kad šaknys galėtų gauti oro. Jauną sodinuką pirmą žiemą verta apsaugoti nuo žievės pažeidimų, kuriuos gali padaryti kiškiai ar graužikai, tačiau suaugusiam medžiui įprastai nereikia jokios žiemos priedangos.
Paprastasis klevas
Acer platanoides
Lauko
Laistymas
Pirmaisiais metais po pasodinimo laistykite reguliariai, ypač per karščius ir ilgesnes sausras. Geriau palaistyti gausiai ir rečiau, nei kasdien sudrėkinti tik paviršinį dirvos sluoksnį. Įsišaknijęs paprastasis klevas paprastai apsirūpina vandeniu pats, tačiau labai sausu laikotarpiu papildomas laistymas padeda išvengti lapų vytimo ir priešlaikinio jų kritimo.
Šviesa
Paprastasis klevas geriausiai auga saulėje arba šviesioje pusiau saulėtoje vietoje. Jaunas medis pakenčia dalinį pavėsį, tačiau visiškas šešėlis gali lemti retesnį vainiką, silpnesnį augimą ir ne tokią ryškią rudens lapų spalvą. Svarbiausia parinkti erdvią vietą, nes suaugęs medis suformuoja platų vainiką.
Paprastasis klevas (Acer platanoides) – vienas dažniausių ir geriausiai atpažįstamų Lietuvos medžių. Savo areale jis paplitęs didelėje Europos dalyje ir Vakarų Azijoje, auga lapuočių miškuose, pakraščiuose, parkuose bei miestų želdynuose. Lietuvoje tai vietinė rūšis, vertinama dėl atsparumo šalčiui, gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų dirvožemių ir įspūdingos išvaizdos.
Medis užauga didelis, suformuoja platų, tankų ir dažnai taisyklingą vainiką. Lapai stambūs, plaštakiškai skiautėti, vasarą sodriai žali, o rudenį dažniausiai pagelsta arba nusidažo oranžiniais atspalviais. Pavasarį, dar prieš visiškai išsiskleidžiant lapams, klevas pasipuošia nedideliais gelsvai žaliais žiedais, sutelktais į skėčio pavidalo žiedynus. Vėliau subręsta sparnavaisiai, vaikų dažnai vadinami „klevų nosytėmis“.
Vieta ir dirvožemis
Paprastasis klevas geriausiai auga saulėtoje arba lengvai pritemdytoje vietoje. Jaunas medis gali pakęsti dalinį pavėsį, tačiau pakankamai šviesos padeda suformuoti tankų, gražų vainiką ir ryškesnę rudens spalvą. Sodinant būtina įvertinti galutinį medžio dydį: jo nereikėtų sodinti prie pastatų, siaurų takų, elektros linijų ar ten, kur platus vainikas ateityje trukdys kitiems augalams.
Geriausiai klevas jaučiasi derlingoje, vidutinio drėgnumo ir gerai drenuotoje dirvoje. Jis pakenčia įvairų dirvožemį, taip pat kalkingesnę žemę, tačiau nemėgsta ilgai užmirkusių vietų ir labai suslėgto grunto. Pasodinus aplink kamieną galima paskleisti mulčio sluoksnį, bet mulčias neturėtų liestis prie žievės.
Laistymas ir tręšimas
Pirmaisiais metais po pasodinimo svarbiausia neleisti šaknų gumului visiškai išdžiūti. Laistoma rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius. Ypač daug dėmesio reikia per ilgesnes vasaros sausras. Įsišaknijęs medis paprastai yra savarankiškas ir papildomo laistymo reikalauja tik esant neįprastai sausiems orams. Derlingoje žemėje papildomai tręšti dažniausiai nereikia; trąšos naudingos tik nustačius aiškų maisto medžiagų trūkumą arba augant skurdžioje dirvoje.
Genėjimas ir dažnos klaidos
Genėti geriausia tada, kai aiškiai matomos nudžiūvusios ar pažeistos šakos, vengiant bereikalingo vainiko trumpinimo. Pašalinamos silpnos, besitrinančios, į vainiko vidų augančios ir nuo kamieno netinkamu kampu atsišakojančios šakos. Dažna klaida – pasodinti klevą per arti namo arba reguliariai drastiškai mažinti jo vainiką. Taip medis silpninamas, žaizdos gyja sunkiau, o iš likusių šakų gali išaugti daug silpnų ūglių.
• Nepalikite kamieno ilgai apsemto vandeniu.
• Nekraukite žemių ir storai nemulčiuokite prie pat kamieno.
• Nenaudokite vejos trąšų neįvertinę tikro medžio poreikio.
• Saugokite šaknų zoną nuo nuolatinio mindymo ir dirvos suslėgimo.
Įdomūs faktai
Paprastasis klevas yra svarbus vabzdžiams apdulkintojams, nes jo pavasariniai žiedai suteikia nektaro ir žiedadulkių. Tankus vainikas teikia prieglobstį paukščiams, o sparnavaisiai padeda rūšiai pasklisti aplinkoje. Lietuvoje auginama ir daugybė dekoratyvinių veislių, besiskiriančių vainiko forma, lapų spalva ar augimo dydžiu, tačiau pagrindiniai priežiūros principai išlieka tokie patys: pakankamai vietos, saikinga drėgmė ir kuo mažiau nereikalingo genėjimo.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Geriausia sodinti ankstyvą pavasarį, kai dirva jau atšilusi, arba rudenį, kai medis numetęs lapus. Sodinuką su uždaru šaknynu galima sodinti ir kitu metu, jei užtikrinamas reguliarus laistymas.
Jauną medelį verta laistyti per sausrą, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo. Suaugęs paprastasis klevas paprastai gauna pakankamai drėgmės iš kritulių, tačiau labai sausu laikotarpiu papildomas laistymas jam naudingas.
Dažniausiai ne. Klevas natūraliai formuoja platų vainiką, todėl genėti reikėtų tik nudžiūvusias, pažeistas, susikertančias ar pavojingai augančias šakas. Stiprus trumpinimas gali sugadinti medžio formą.
