Lauko

Paprastoji pupelė

Phaseolus vulgaris

Paprastoji pupelė – greitai augantis vienmetis daržo augalas, auginamas dėl švelnių ankščių arba subrendusių sėklų. Ji gali augti kaip kompaktiškas krūmelis arba vijoklis, todėl tinka ir nedideliam daržui, ir saulėtam balkonui.

Laistymas

Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, tačiau neleiskite žemei visiškai išdžiūti. Daugiausia drėgmės pupelėms reikia dygimo, žydėjimo ir ankščių formavimosi metu. Laistykite ryte arba vakare prie dirvos, o ne per lapus. Nuolatinis permirkimas skatina šaknų puvimą ir ligas.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Paprastoji pupelė geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje augalai gali ištįsti, žydėti silpniau ir subrandinti mažiau ankščių. Rinkitės šiltą, nuo stiprių šaltų vėjų apsaugotą vietą.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Žalios pupelių ankštys turi būti tinkamai paruoštos, o džiovintos pupelės – gerai išvirtos. Žaliose arba nepakankamai termiškai apdorotose sėklose gali būti phytohaemagglutinino, galinčio sukelti apsinuodijimo simptomus. Sėklas ir daigus laikykite vaikams bei augintiniams nepasiekiamoje vietoje.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Paprastoji pupelė paprastai auginama tiesiai dirvoje ir nepersodinama, nes jos šaknys jautrios judinimui. Jei daigus auginate vazonėliuose, į lauką juos perkelkite su kuo mažiau pažeistu šaknų gumulu, tik pasibaigus šalnų pavojui. Balkone rinkitės pakankamai talpų indą su geromis drenažo skylėmis ir atrama vijoklinei veislei.

Temperatūra ir drėgmė

Tai šilumą mėgstantis vienmetis augalas, todėl sėklas sėkite tik į įšilusią dirvą. Šalnos gali pažeisti arba visiškai sunaikinti daigus. Įprasta lauko drėgmė pupelėms tinka, tačiau labai drėgnas, prastai vėdinamas sąžalynas skatina grybelines ligas. Svarbiausia užtikrinti gerą oro judėjimą tarp augalų.

Priežiūros pasas

Paprastoji pupelė

Phaseolus vulgaris

Lauko

Laistymas

Šviesa

Paprastoji pupelė geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje augalai gali ištįsti, žydėti silpniau ir subrandinti mažiau ankščių. Rinkitės šiltą, nuo stiprių šaltų vėjų apsaugotą vietą.

Apie augalą

Paprastoji pupelė (Phaseolus vulgaris) yra viena dažniausiai auginamų pupelių rūšių pasaulyje. Ji kilusi iš Amerikos žemyno, kur buvo auginama dar iki europiečiams pasiekiant šį regioną. Šiandien paprastųjų pupelių veislių yra labai daug: vienos auginamos dėl jaunų žalių ar geltonų ankščių, kitos – dėl subrendusių, išdžiovintų sėklų. Lietuvos daržuose tai populiarus ir gana nesudėtingas augalas, tačiau jis jautrus šalnoms.

Išvaizda ir augimo būdas

Pupelė išaugina šviesiai žalius, trilapius lapus, o vasarą – baltus, rausvus, violetinius ar gelsvus žiedus. Po žydėjimo formuojasi ankštys, kurių spalva ir forma priklauso nuo veislės. Krūminės pupelės dažniausiai užauga maždaug 30–60 cm aukščio ir vienu metu subrandina didesnį derlių. Vijoklinės veislės išleidžia ilgus stiebus, kuriems būtina atrama; jos gali pasiekti apie 1,5–2,5 m aukštį ir derėti ilgiau.

Priežiūros esmė

Pupelėms parinkite šiltą, nuo šaltų vėjų apsaugotą ir saulėtą vietą. Geriausiai tinka derlinga, puri, vandeniui laidi dirva, kurioje nesikaupia vanduo. Sėklas į lauką sėkite tik tada, kai dirva jau įšilusi ir nebegresia šalnos. Šaltame bei šlapiame grunte jos gali supūti arba dygti labai lėtai. Sėklos paprastai įterpiamos kelių centimetrų gyliu, laikantis konkrečiai veislei rekomenduojamų atstumų.

Laistykite reguliariai, ypač dygimo, žydėjimo ir ankščių formavimosi metu. Dirva turėtų būti tolygiai drėgna, bet ne permirkusi. Laistykite prie pat žemės, kad kuo mažiau sudrėktų lapai. Vijoklinėms pupelėms atramą pastatykite dar prieš joms pradedant stipriai vyniotis. Tinka grotelės, virvelės, tvirtos lazdos ar speciali piramidės formos konstrukcija.

Tręšiant svarbu nepersistengti su azotu. Per daug azoto skatina vešlių lapų augimą, tačiau gali sumažinti žiedų ir ankščių kiekį. Derlingoje dirvoje dažnai pakanka prieš sėją įterpto komposto ar kitų organinių medžiagų. Ravėkite atsargiai, nes pupelių šaknys nėra labai gilios. Dirvos paviršių galima mulčiuoti plonu komposto, šiaudų ar kitos tinkamos organinės medžiagos sluoksniu.

Derliaus nuėmimas ir dažnos klaidos

Žaliosios pupelės skinamos tada, kai ankštys dar jaunos, traškios ir jose nesijaučia išryškėjusių kietų sėklų. Reguliarus skynimas skatina augalą formuoti naujas ankštis. Džiovinimui skirtoms pupelėms ankštys paliekamos visiškai subręsti ir išdžiūti ant augalo, tačiau prieš lietingus orus derlių verta nuskinti ir baigti džiovinti sausoje, vėdinamoje vietoje.

Dažna klaida – per ankstyva sėja į šaltą dirvą. Ne mažiau žalingas ir perteklinis laistymas, ypač sunkioje žemėje. Taip pat nereikėtų sodinti pupelių toje pačioje vietoje kasmet: sėjomaina padeda sumažinti ligų ir kenkėjų problemų riziką. Gelstantys lapai gali rodyti per didelę drėgmę, maisto medžiagų trūkumą arba šaknų pažeidimus, todėl pirmiausia įvertinkite dirvos būklę.

Įdomūs faktai

• Paprastoji pupelė priklauso pupinių šeimai ir ant šaknų gali turėti azotą fiksuojančių bakterijų gumbelių.

• Krūminės ir vijoklinės veislės priklauso tai pačiai rūšiai, tačiau skiriasi augimo forma ir derėjimo trukme.

• Žaliosios pupelės vartojamos kaip daržovė, o subrendusios sėklos – kaip baltymų ir skaidulų šaltinis.

• Žalias ar nepakankamai termiškai apdorotas džiovintas pupeles valgyti nesaugu, todėl jas būtina tinkamai išvirti.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

D.U.K.

Dažniausiai užduodami klausimai

Sėkite tik į įšilusią dirvą, kai nebegresia šalnos. Lietuvoje tai dažniausiai būna vėlyvą pavasarį, tačiau tikslus laikas priklauso nuo metų orų ir vietos.

Taip. Vijoklinėms veislėms reikia tvirtos atramos, kuria stiebai galėtų vyniotis. Atramą geriausia įrengti dar prieš sėją arba iškart pasodinus.

Priežastis gali būti per didelis azoto kiekis, per mažai saulės, drėgmės svyravimai, karštis arba šalnos žydėjimo metu. Laikykite dirvą tolygiai drėgną ir nenaudokite per daug azotinių trąšų.