Paprastoji saulutė
Bellis perennis
Paprastoji saulutė – kukli, bet labai žavi daugiametė pievų ir vejų gėlė, pavasarį bei vasarą žydinti baltais, rausvai nuspalvintais žiedynais. Ji nereikli, atspari šalčiui ir puikiai tinka natūralistiniam sodui, vejai ar vazonui balkone.
Laistymas
Atvirame grunte augančiai paprastajai saulutei dažniausiai pakanka kritulių. Ilgesnės sausros metu laistykite, kai dirvos paviršius pradžiūsta, o vazone augančią saulutę laistykite reguliariau. Vanduo neturi kauptis dirvoje ar vazono lėkštelėje.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur kasdien gauna daug šviesos. Pakenčia lengvą pusšešėlį, tačiau pavėsyje žiedynų paprastai būna mažiau, o stiebai gali ištįsti.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Paprastoji saulutė paprastai laikoma netoksiška šunims ir katėms, tačiau suėdus didelį kiekį bet kurio augalo gali sutrikti virškinimas. Augalų, augusių tręštoje, herbicidais ar pesticidais apdorotoje vejoje, maistui nenaudokite.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Atvirame grunte saulutės persodinti dažniausiai nereikia. Jei kerelis pernelyg sutankėja arba augalas auginamas vazone, jį galima persodinti ar padalyti pavasarį arba ankstyvą rudenį. Rinkitės vazoną su drenažo skylėmis ir laidų, neužmirkstantį substratą.
Temperatūra ir drėgmė
Tai šalčiui atsparus lauko augalas, gerai žiemojantis Lietuvos sąlygomis be specialaus uždengimo. Įprasta lauko oro drėgmė jam tinkama, tačiau prasta oro cirkuliacija ir nuolat šlapia dirva gali skatinti grybelines ligas.
Paprastoji saulutė
Bellis perennis
Lauko
Laistymas
Atvirame grunte augančiai paprastajai saulutei dažniausiai pakanka kritulių. Ilgesnės sausros metu laistykite, kai dirvos paviršius pradžiūsta, o vazone augančią saulutę laistykite reguliariau. Vanduo neturi kauptis dirvoje ar vazono lėkštelėje.
Šviesa
Geriausiai auga saulėtoje vietoje, kur kasdien gauna daug šviesos. Pakenčia lengvą pusšešėlį, tačiau pavėsyje žiedynų paprastai būna mažiau, o stiebai gali ištįsti.
Paprastoji saulutė (Bellis perennis) – daugiametis astrinių šeimos augalas, savaime paplitęs didelėje Europos dalyje, Vakarų Azijoje ir Šiaurės Afrikoje. Ji nuo seno auga pievose, ganyklose, pakelėse ir vejose, o dėl savo atsparumo daugelyje kraštų tapo įprasta natūralios augalijos dalimi. Lietuvos klimatas šiai gėlei palankus, todėl ji dažnai įsikuria ir prižiūrimose, ir visai natūraliose želdynų vietose.
Saulutė išaugina žemą lapų skrotelę. Jos lapai trumpakočiai, ovalūs, šiek tiek dantytais kraštais, dažniausiai ryškiai žali. Iš skrotelės kyla ploni, belapiai žiedkočiai su pavieniais graižais. Tikrasis žiedynas sudarytas iš daugybės smulkių vamzdiškų žiedų centre ir baltų arba rausvų liežuviškų žiedų pakraščiuose. Žiedai dažniausiai pasirodo pavasarį, o palankiomis sąlygomis ir reguliariai pjaunamoje vejoje saulutė gali žydėti iki rudens.
Priežiūros esmė
Paprastajai saulutei geriausiai tinka saulėta arba šviesi vieta. Ji auga ir lengvame pusšešėlyje, tačiau ten gali žydėti ne taip gausiai. Dirva turėtų būti vidutiniškai derlinga, puri ir laidi vandeniui. Augalas nemėgsta ilgai užmirkusios žemės, bet visiškai išdžiūvusi dirva, ypač vazone, taip pat gali susilpninti augimą.
Įsikūrusiai saulutei paprastai pakanka natūralių kritulių. Laistyti reikėtų tik per ilgesnes sausras arba tada, kai ji auginama vazone. Geriausia palaistyti gausiau, tačiau rečiau, leidžiant viršutiniam dirvos sluoksniui šiek tiek pradžiūti. Vandenį pilkite ant žemės, o ne ant žiedynų ir lapų. Pavasarį galima įterpti nedidelį kiekį komposto arba subalansuotų trąšų, tačiau per daug azoto skatins lapus, o ne žiedus.
Auginimas vejoje ir vazone
Vejose paprastoji saulutė dažnai toleruoja reguliarų pjovimą ir netgi gali pražysti tarp žolės. Jei norite išsaugoti daugiau žiedų, dalį vejos pirmą kartą pavasarį pjaukite vėliau, kai augalai jau bus sukrovę žiedpumpurius. Gėlyne peržydėjusius žiedynus galima nuskinti – taip augalas ilgiau išlaikys tvarkingą išvaizdą, nors gausus savaiminis pasisėjimas ne visada yra nepageidaujamas.
Auginant vazone būtina pasirūpinti drenažo skylėmis ir neužsilaikančiu vandeniu. Jaunus augalus sodinkite pavasarį arba ankstyvą rudenį, palikdami maždaug 15–20 cm tarpus, priklausomai nuo veislės. Persodinti dažnai nereikia: jei kerelis per tankus, jį galima padalyti ir atnaujinti.
Dažnos klaidos
• Saulutės sodinamos į nuolat šlapią, suslėgtą dirvą.
• Vazoniniai augalai paliekami be drenažo arba nuolat laikomi vandens pripildytoje lėkštelėje.
• Pertręšiama azoto trąšomis, todėl vešliai auga lapai, bet sumažėja žydėjimas.
• Per daug tikimasi iš pavėsio – augalas išgyvens, tačiau žiedų bus mažiau.
• Per sausras augalai pamirštami, ypač augantys negiliame vazone ar balkono lovelyje.
Įdomūs faktai
Saulutės žiedynas dieną dažnai atsiveria, o naktį ar lietingu oru užsiveria. Jos pavadinimas siejamas su saulės šviesa ir žiedų elgesiu. Jauni lapai ir žiedlapiai kai kur naudojami salotoms puošti, tačiau maistui rinkti reikėtų tik nuo švarioje, chemikalais nepurkštoje vietoje augančių augalų. Paprastoji saulutė taip pat yra svarbi ankstyvojo sezono nektaro ir žiedadulkių šaltinė kai kuriems vabzdžiams.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip. Ji gerai toleruoja reguliarų vejos pjovimą, tačiau norint sulaukti daugiau žiedų verta dalį vejos pjauti rečiau arba pirmąjį pavasarinį pjovimą atidėti.
Dažniausios priežastys – per mažai šviesos, pertręšta azotu dirva, ilgalaikis užmirkimas arba stipri sausra. Perkelkite augalą į šviesesnę vietą ir užtikrinkite tolygų, bet ne perteklinį drėkinimą.
Paprastai ne. Sveiki, įsišakniję augalai yra atsparūs Lietuvos žiemoms. Svarbiau parinkti neužmirkstančią vietą, nes žiemą augalui dažniau kenkia ne šaltis, o permirkusi dirva.
