Peletrūnas

Peletrūnas (Artemisia dracunculus) – astrinių šeimos daugiametis žolinis augalas, kilęs iš Eurazijos stepių ir kitų sausesnių regionų. Šiandien jis plačiai auginamas kaip prieskonis daržuose, prieskonių lysvėse ir vazonuose. Lietuvoje peletrūnas dažniausiai auginamas lauke, tačiau jauni ar mažesniuose induose augantys augalai gali būti jautresni šalčiui, ypač jei žemė žiemą permirksta.

Augalas suformuoja stačius, šakotus stiebus ir siaurus, lancetiškus, sodriai žalius lapus. Priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų, jis gali užaugti maždaug iki metro aukščio. Peletrūno lapai skleidžia išraiškingą aromatą, primenantį anyžius ir saldymedį. Kulinarijoje dažniausiai naudojami švieži jauni lapeliai, o prancūziškasis peletrūnas paprastai vertinamas dėl subtilesnio skonio nei rusiškasis.

Vieta ir sodinimas

Peletrūnui parinkite šviesią, saulėtą ir nuo stiprių vėjų kiek apsaugotą vietą. Kuo daugiau saulės gauna augalas, tuo aromatingesni būna jo lapai ir kompaktiškesnis augimas. Dirva turi būti puri, laidi vandeniui, vidutinio derlingumo. Sunkią molingą žemę verta pagerinti kompostu ir smėliu, tačiau nereikėtų persistengti tręšiant azotu – per daug vešli lapija gali būti ne tokia kvapni.

Sodinant į vazoną būtina pasirinkti indą su drenažo skylėmis. Apačioje galima įrengti drenuojantį sluoksnį, o substratą parinkti tokį, kuris greitai praleidžia vandens perteklių. Peletrūnas nemėgsta nuolat šlapios žemės, todėl vazonas neturėtų stovėti lėkštelėje su užsilikusiu vandeniu.

Laistymas ir tręšimas

Įsitvirtinusiam lauko peletrūnui paprastai pakanka kritulių, išskyrus ilgesnius karštus ir sausus laikotarpius. Laistykite gausiau, bet rečiau, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis. Vazone augantį augalą laistykite dažniau, tačiau prieš tai patikrinkite, ar žemė nėra drėgna giliau. Nuolatinė drėgmė gali paskatinti šaknų puvinį.

Jei dirva derlinga, papildomai tręšti dažnai nereikia. Pavasarį galima įmaišyti šiek tiek subrendusio komposto, o vazone vegetacijos pradžioje naudoti silpną prieskoninėms žolelėms skirtų trąšų tirpalą. Pertręšimas ypač azotinėmis trąšomis skatina minkštus stiebus ir silpnesnį aromatą.

Genėjimas, derlius ir žiemojimas

Jaunus lapelius galima skinti visą sezoną, geriausia prieš augalui pradedant žydėti. Reguliarus viršūnėlių karpymas skatina šakojimąsi ir padeda išlaikyti dailią formą. Rudenį stiebus galima patrumpinti, o šaknų zoną lauke pridengti sausu lapų, komposto ar kitos laidžios medžiagos sluoksniu. Svarbiausia žiemą apsaugoti ne nuo vien šalčio, bet ir nuo perteklinės drėgmės.

Vazonuose auginamus augalus prieš didesnius šalčius galima perkelti į vėsią, šviesią vietą. Žiemą laistykite saikingai, nes ramybės metu peletrūnas sunaudoja gerokai mažiau vandens.

Dažnos klaidos ir įdomūs faktai

• Perlaistymas ir prastas drenažas yra viena dažniausių peletrūno nykimo priežasčių.

• Pasodintas pavėsyje augalas gali ištįsti, o jo lapai būna mažiau aromatingi.

• Peletrūnas dauginamas dalijant kerą arba auginiais; prancūziškasis peletrūnas dažniausiai patikimiau dauginamas vegetatyviškai, nes jo sėklos gali būti nedaigios.

• Švieži lapai yra švelnesnio skonio, o džiovinant dalis aromato prarandama, todėl ilgiau laikyti dažnai patogiau užšaldytus lapelius arba paruoštą peletrūnų actą.

Peletrūnas geriausiai auga tada, kai jo priežiūra nėra pernelyg intensyvi: daug saulės, saikingas laistymas, gera oro ir vandens apykaita bei reguliarus lapelių skynimas. Tinkamai parinktoje vietoje jis gali tapti patikimu ir ilgaamžiu prieskoniu tiek darže, tiek saulėtame vazone.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)