← Grįžti į katalogą
Petražolė nuotrauka
Prieskoniniai

Petražolė

Petroselinum crispum

Petražolė – viena universaliausių ir lengviausiai auginamų prieskoninių žolelių, tinkanti tiek daržui, tiek vazonui ant palangės ar balkone. Jos kvapnūs lapai praturtina daugybę patiekalų, o tinkamai prižiūrimas augalas gali džiuginti šviežiu derliumi ilgą sezoną.

Laistymas

Laistykite reguliariai, kai pradžiūsta viršutinis substrato sluoksnis. Petražolė mėgsta tolygiai drėgną žemę, tačiau jos negalima laikyti užmirkusios. Vazoniniam augalui būtinos drenažo skylės, o vandens perteklių iš padėklo reikėtų išpilti.

Šviesa

Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Geriausiai auga šviesioje vietoje, kur gauna kelias valandas tiesioginės saulės per dieną. Karštą vasaros vidurdienį balkone augalą verta šiek tiek pridengti, kad lapai neperkaistų ir substratas pernelyg greitai neišdžiūtų.

Saugumas

Nesaugus gyvūnams. Petražolės nedideli kiekiai, naudojami kaip prieskonis, paprastai nekelia problemų žmonėms, tačiau didesni jų kiekiai gali būti kenksmingi šunims, katėms ir arkliams. Augalo sultys kai kuriems gyvūnams gali sukelti virškinimo sutrikimų ar padidinti odos jautrumą saulei, todėl vazoną laikykite augintiniams nepasiekiamoje vietoje.

Sudėtingumas

Lengva priežiūra

Persodinimas ir žemė

Jei petražolė auginama vazone, persodinkite ją tik tada, kai šaknys tankiai užpildo indą arba substratas greitai išdžiūsta. Rinkitės šiek tiek didesnį vazoną su drenažo skylėmis ir purų, derlingą substratą. Persodinant stenkitės kuo mažiau pažeisti šaknis.

Temperatūra ir drėgmė

Petražolė geriausiai auga vėsioje ar vidutiniškai šiltoje aplinkoje. Ji gana atspari vėsesniam orui, tačiau ilgalaikė kaitra gali paskatinti ankstyvą žydėjimą. Įprasta kambario oro drėgmė tinkama, papildomai purkšti lapų nebūtina.

Petražolė (Petroselinum crispum) yra dvimetis salierinių šeimos augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Pirmaisiais metais ji išaugina lapų skrotelę ir kaupia maisto medžiagas šaknyje, o antraisiais metais paprastai pražysta, subrandina sėklas ir nunyksta. Kultūroje dažniausiai auginamos lapinės petražolės, tačiau egzistuoja ir šakninės veislės, auginamos dėl stambesnių šaknų.

Augalo lapai gali būti lygūs arba garbanoti, ryškiai žali, malonaus, gaivaus kvapo. Petražolės sudaro tankų kupstelį, todėl gražiai atrodo ne tik darže, bet ir vazonuose. Jos lapuose gausu vitamino K, vitamino C ir kitų augalinių medžiagų, tačiau petražolė pirmiausia vertinama kaip aromatingas prieskonis, kurio nedideli kiekiai suteikia patiekalams gaivumo.

Vieta ir sodinimas

Petražolei geriausiai tinka šviesi vieta, kur ji gauna kelias valandas tiesioginės saulės, tačiau karščiausią vidurdienį nėra kepinama. Patalpoje vazoną verta statyti prie šviesaus lango, o lauke augalas gerai jaučiasi darže, pakeltoje lysvėje ar balkono vazone. Dirva turi būti puri, derlinga, humusinga ir pralaidi vandeniui. Sėklos dygsta gana lėtai, todėl svarbiausia neperdžiovinti dirvos ir apsišarvuoti kantrybe.

Sėjant į vazoną būtina pasirinkti indą su drenažo skylėmis. Tinka universalus daržovių ar prieskoninių augalų substratas, pagerintas kompostu. Sėklas berkite negiliai, užberkite plonu žemės sluoksniu ir laikykite tolygiai drėgnai. Per tankiai sudygusius daigus praretinkite, kad kiekvienas augalas turėtų pakankamai vietos lapams formuoti.

Laistymas ir tręšimas

Petražolė mėgsta tolygią drėgmę, bet nepakenčia nuolat šlapio substrato. Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis, o karštu oru vazonuose drėgmę tikrinkite dažniau. Vandens perteklių iš vazono padėklo visada nupilkite. Nereguliarus laistymas gali paskatinti lapų vystimąsi ar ankstyvą žydėjimą.

Derlingoje dirvoje augančiai petražolei trąšų reikia nedaug. Vazoninius augalus vegetacijos metu galima kas kelias savaites patręšti silpnu skystų žolelių ar daržovių trąšų tirpalu. Pertręšus augalas gali išauginti vešlius, bet ne tokio ryškaus aromato lapus.

Derliaus ėmimas ir dažnos klaidos

Lapai skinami nuo išorės, nupjaunant jų stiebelius prie pagrindo. Nuskynus dalį lapų, vidiniai jauni lapeliai toliau auga. Nereikėtų vienu metu pašalinti visos skrotelės, nes augalas sunkiau atsigaus. Dažniausios klaidos – per gilus sėjimas, perlaistymas, auginimas labai tamsioje vietoje ir per tankus susodinimas. Tamsa lemia ištįsusius, blyškius stiebelius, o užmirkimas gali pažeisti šaknis.

Įdomūs faktai

• Petražolė yra dvimetė, nors virtuvėje dažnai auginama kaip vienmetė prieskoninė žolelė.

• Garbanotosios ir lygialapės petražolės priklauso tai pačiai rūšiai, tačiau skiriasi lapų forma ir aromato intensyvumu.

• Petražolių žiedynai pasirodo antraisiais metais ir yra patrauklūs įvairiems vabzdžiams apdulkintojams.

• Šviežius lapus galima smulkinti ir užšaldyti, tačiau džiovinant dalis aromato susilpnėja.

Norint nuolat turėti šviežių lapelių, verta sėti petražoles keliais etapais arba auginti kelis vazonus. Taip derlius pasiskirstys tolygiau, o vienam augalui pradėjus žydėti, jį galės pakeisti jaunesnis.

Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)

Dažniausiai užduodami klausimai

Petražolių sėklos natūraliai dygsta lėčiau nei daugelio kitų prieskoninių augalų. Pasėkite jas negiliai, laikykite substratą tolygiai drėgną ir nestatykite vazono į šaltą ar labai tamsią vietą.

Taip. Parinkite šviesiausią langą, vazoną su drenažo skylėmis ir reguliariai laistykite, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis. Žiemą dėl šviesos trūkumo augimas gali sulėtėti.

Skinkite išorinius lapus kartu su jų stiebeliais, nupjaudami juos prie pat augalo pagrindo. Centre palikite jaunus lapelius ir vienu metu nepašalinkite visos skrotelės.