Raivė (Vandeninė pachira)

Pachira yra elegantiškas kambarinis augalas, dažnai vadinamas pinigų medžiu. Dažniausiai auginama rūšis yra Pachira aquatica. Ji išsiskiria blizgiais, pirštiškai sudėtiniais lapais ir dekoratyviu kamienu, kuris prekyboje dažnai būna supintas iš kelių jaunų stiebų. Dėl šios formos pachira atrodo tvarkingai, šiuolaikiškai ir puikiai tinka svetainėms, biurams, darbo kambariams ar erdvesnėms palangėms.

Pachira mėgstama ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl gana paprastos priežiūros. Ji nėra tokia reikli kaip kalatėjos ar kai kurie žydintys egzotiniai augalai, tačiau jai svarbu neperlaistyti šaknų. Nors rūšies pavadinimas aquatica gali sudaryti įspūdį, kad augalas mėgsta nuolat stovėti vandenyje, kambario sąlygomis taip nėra. Vazone auganti pachira geriau jaučiasi tada, kai substratas tarp laistymų iš dalies pradžiūsta, o šaknys gauna pakankamai oro.

Natūraliai pachira auga Centrinės ir Pietų Amerikos tropiniuose regionuose, kur gali užaugti daug didesnė nei kambaryje. Namuose ji paprastai auga lėčiau ir išlieka valdoma, ypač jei laikoma tinkamo dydžio vazone. Geromis sąlygomis augalas leidžia naujus, šviesiai žalius lapus, kurie vėliau patamsėja ir tampa blizgūs. Jeigu pachira gauna pakankamai šviesos, jos laja būna tankesnė, lapkočiai tvirtesni, o augalas atrodo vešlesnis.

Pachirai labiausiai tinka ryški, bet išsklaidyta šviesa. Ji gali prisitaikyti ir prie šiek tiek silpnesnės šviesos, tačiau per tamsioje vietoje augimas sulėtėja, lapai gali retėti, o stiebai pradeda tįsti. Tiesioginė kaitri vidurdienio saulė nėra ideali, nes gali nudeginti lapus, ypač jei augalas prie jos nepratintas. Rytinė arba vakarinė palangė dažniausiai būna labai tinkama, o prie pietinio lango geriau naudoti lengvą užuolaidą.

Pagal NC State Extension informaciją, Pachira aquatica dažnai auginama kaip dekoratyvus kambarinis augalas ir vertinama dėl patrauklios lapijos bei įdomios formos. Namuose ji retai žydi, todėl pagrindinis dekoratyvumas yra lapai ir kamienas. Supintas kamienas nėra natūrali būtinybė – tai dekoratyvus auginimo būdas, sukuriamas jauniems augalams dar esant lankstiems.

Laistymas yra svarbiausia pachiros priežiūros dalis. Augalui patinka, kai substratas palaistomas gerai, bet po to leidžiama viršutinei žemės daliai pradžiūti. Vandens perteklius lėkštelėje neturėtų likti, nes užmirkusios šaknys gali pradėti pūti. Perlaistyta pachira gali geltonuoti, mesti lapus, o kamieno pagrindas gali minkštėti. Jei taip nutinka, reikia kuo greičiau patikrinti substratą, drenažą ir sumažinti laistymo dažnumą.

Pachira mėgsta purų, vandeniui laidų substratą. Tinka kambarinių augalų žemė, papildyta perlitu, smulkia žieve ar kokoso plaušu. Per sunkus, ilgai šlapias mišinys gali sukelti problemų, ypač žiemą, kai augalas auga lėčiau. Vazone būtinos drenažo skylės. Jei augalas įstatytas į dekoratyvinį indą be skylučių, po laistymo reikia įsitikinti, kad vanduo nesikaupia dugne.

Oro drėgmės atžvilgiu pachira nėra labai lepi. Įprasta kambario drėgmė dažniausiai tinka, tačiau labai sausame ore lapų galiukai gali pradėti ruduoti. Šildymo sezono metu augalą geriau laikyti toliau nuo radiatoriaus. Lapus verta retkarčiais nuvalyti drėgna šluoste, nes ant jų kaupiasi dulkės. Švarūs lapai ne tik gražiau atrodo, bet ir geriau priima šviesą.

Pagal ASPCA duomenis, pachira, dar vadinama money tree, laikoma netoksiška katėms ir šunims. Tai vienas iš jos privalumų namuose su augintiniais. Vis dėlto net ir saugių augalų nereikėtų leisti nuolat graužti, nes didesnis augalinės masės kiekis jautresniems gyvūnams gali sukelti lengvą virškinimo sudirgimą. Be to, smalsios katės gali kapstyti žemę ar judinti dekoratyviai supintą kamieną.

Pachira yra geras pasirinkimas tiems, kurie nori didesnio, bet nesudėtingo kambarinio augalo. Ji atrodo solidžiai, neužima tiek daug priežiūros laiko ir gali ilgai augti namuose, jei gauna šviesą, šilumą ir nėra perlaistoma. Svarbiausia – nelepinti jos vandeniu per dažnai ir parinkti tinkamą vietą. Tada pachira išlaiko gražią lają, tvirtą kamieną ir tampa jaukiu, žaliu interjero akcentu.