Rombalapis cisas
Cissus rhombifolia
Rombalapis cisas – vešlus, lengvai prižiūrimas vijoklinis kambarinis augalas, tinkantis pakabinamam vazonui ar atramai. Jo tamsiai žali, blizgūs lapai suteikia namams gaivos, o tinkamomis sąlygomis augalas greitai išaugina ilgus, grakščiai svyrančius ūglius.
Laistymas
Laistykite, kai viršutinis substrato sluoksnis apdžiūsta. Šiltuoju metų laiku vandens dažniausiai reikės dažniau, o žiemą, sumažėjus šviesai ir augimui, laistymo intervalus ilginkite. Laistykite gausiai, kad vanduo ištekėtų pro vazono dugną, tačiau po kelių minučių išpilkite jį iš lėkštelės. Neleiskite augalui nuolat stovėti vandenyje ir nelaistykite vien pagal kalendorių – drėgmę tikrinkite pirštu arba mediniu pagaliuku.
Šviesa
Šis augalas mėgsta pusiau šviesą. Rombalapiui cisui reikia daug ryškios, bet išsklaidytos šviesos. Rytinė ar vakarinė palangė dažniausiai tinka geriausiai, o prie pietinio lango augalą reikėtų pridengti nuo vidurdienio saulės. Per ryški tiesioginė šviesa gali išblukinti ar nudeginti lapus, o per tamsioje vietoje ūgliai ištįsta ir lapija retėja. Augalą retkarčiais pasukite, kad jis augtų tolygiai.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Rombalapis cisas paprastai laikomas netoksišku katėms ir šunims, tačiau augintiniams nereikėtų leisti nuolat graužti jokio kambarinio augalo. Suėdus didesnį kiekį lapų gali sutrikti virškinimas vien dėl augalinės medžiagos. Jei po sąlyčio ar suėdimo gyvūnas pradeda vemti, viduriuoti ar jaučiasi neįprastai, kreipkitės į veterinarą. Genėdami ir persodindami nusiplaukite rankas, ypač jei esate jautrūs augalų sultims.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną arba pradeda lįsti pro drenažo angas. Rinkitės tik šiek tiek didesnį indą su skylėmis dugne, nes per dideliame vazone žemė ilgai neišdžiūsta. Tinka purus, vandeniui laidus kambariniams augalams skirtas substratas, papildytas perlitu ar kitu drenažą gerinančiu priedu. Persodinę augalą palaistykite saikingai ir kelioms dienoms pastatykite į ryškią, bet ne kaitrią šviesą.
Temperatūra ir drėgmė
Augalui tinka įprasta šilta kambario temperatūra, tačiau žiemą saugokite jį nuo šalto lango, skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių. Oro drėgmė turėtų būti vidutinė ar didesnė, ypač šildymo sezono metu. Sausame ore lapų galiukai gali ruduoti, o kenkėjai plisti greičiau. Padėkite vazoną ant padėklo su drėgnais akmenukais, naudokite oro drėkintuvą arba laikykite augalą greta kitų augalų, tik neužmirkdykite vazono dugno.
Rombalapis cisas
Cissus rhombifolia
Kambariniai
Laistymas
Laistykite, kai viršutinis substrato sluoksnis apdžiūsta. Šiltuoju metų laiku vandens dažniausiai reikės dažniau, o žiemą, sumažėjus šviesai ir augimui, laistymo intervalus ilginkite. Laistykite gausiai, kad vanduo ištekėtų pro vazono dugną, tačiau po kelių minučių išpilkite jį iš lėkštelės. Neleiskite augalui nuolat stovėti vandenyje ir nelaistykite vien pagal kalendorių – drėgmę tikrinkite pirštu arba mediniu pagaliuku.
Šviesa
Rombalapiui cisui reikia daug ryškios, bet išsklaidytos šviesos. Rytinė ar vakarinė palangė dažniausiai tinka geriausiai, o prie pietinio lango augalą reikėtų pridengti nuo vidurdienio saulės. Per ryški tiesioginė šviesa gali išblukinti ar nudeginti lapus, o per tamsioje vietoje ūgliai ištįsta ir lapija retėja. Augalą retkarčiais pasukite, kad jis augtų tolygiai.
Rombalapis cisas (Cissus rhombifolia) priklauso vynmedinių (Vitaceae) šeimai ir yra kilęs iš tropinių bei subtropinių Amerikos regionų. Gamtoje jis auga kaip vijoklinis augalas, lipantis aukštyn arba besidriekiantis tarp kitų augalų. Natūraliose buveinėse cisas prisitaikęs prie išsklaidytos šviesos, didesnės oro drėgmės ir šilumos. Kambariuose jis auginamas dėl dekoratyvios lapijos bei nesudėtingos priežiūros. Nors augalas mėgsta šviesą, tiesioginė kaitri saulė jo natūraliai aplinkai nebūdinga ir gali pažeisti lapus.
Augalas išaugina plonus, lanksčius, iš pradžių stačius, vėliau svyrančius arba besivejančius stiebus. Lapai sudaryti iš trijų dalių, o jų lapeliai dažniausiai rombiški, dantytais kraštais ir sodriai žali. Jauni lapai gali būti šviesesni, o subrendusi lapija tampa tanki ir blizgi. Seni ūgliai kartais išleidžia smulkius prielipinius ūselius, kuriais gali kabintis į atramą. Auginamas pakabinamame vazone cisas sudaro gražią žalią kaskadą, tačiau reguliariai genimas gali išlikti kompaktiškas ir tankus.
Geriausiai rombalapis cisas jaučiasi šviesioje vietoje, kur jį pasiekia daug išsklaidytos dienos šviesos. Tinka rytinė arba vakarinė palangė, taip pat vieta netoli šviesaus pietinio lango, jei augalą apsaugo plona užuolaida. Jį galima auginti pakabintą kambario kampe, pastatytą ant lentynos arba nukreiptą palei atramą. Venkite labai tamsių vietų, šalto lango stiklo ir nuolatinio skersvėjo. Nelaikykite arti radiatoriaus, nes karštas sausas oras skatina lapų džiūvimą ir voratinklinių erkių atsiradimą.
Laistykite tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, tačiau neleiskite žemei ilgai likti permirkusiai. Vandens perteklių iš vazono lėkštelės visada išpilkite, ypač vėsesniu metų laiku. Pavasarį ir vasarą augalą galima tręšti kambariniams žalialapiams augalams skirtomis trąšomis, laikantis etiketėje nurodyto skiedimo. Dulkėtus lapus nuvalykite minkšta drėgna šluoste arba retkarčiais nuplaukite drungnu vandeniu. Per ilgus, retus ar nepageidaujama kryptimi augančius ūglius patrumpinkite virš lapo mazgo – tai skatina šakojimąsi.
Rombalapį cisą paprasčiausia dauginti stiebo auginiais. Pavasarį arba vasaros pradžioje nukirpkite sveiką maždaug kelių lapų ilgio ūglio dalį tiesiai po lapo mazgu. Apatinius lapus pašalinkite ir auginį įsodinkite į lengvą, orui laidų durpių bei perlito arba kito panašaus mišinio substratą. Indą laikykite šiltai, šviesioje vietoje be kaitrios saulės, o žemę palaikykite vos drėgną. Įsišaknijusį auginį galima persodinti į įprastą kambarinio augalo substratą ir suspausti viršūnę, kad augalas šakotųsi.
Dažniausia priežiūros klaida – per dažnas laistymas pagal nustatytą grafiką, neatsižvelgiant į substrato būklę. Nuolat šlapia žemė gali sukelti šaknų pažeidimus, o lapai tampa gležni, gelsta arba masiškai krinta. Kita problema – per mažai šviesos: ūgliai ištįsta, tarpubambliai pailgėja, lapija tampa reta. Staigus vietos pakeitimas, šaltas skersvėjis ar temperatūros svyravimai taip pat gali paskatinti lapų kritimą. Nenaudokite per didelio vazono, nes jame substratas ilgiau džiūsta ir didėja puvinio rizika.
Susilpnėjusį cисą gali apnikti voratinklinės erkės, tripsai, amarai arba skydamariai. Erkės dažniau pasirodo esant sausam orui; tuomet lapai gali prarasti spalvą, o jų apačioje matyti smulkūs taškeliai ar ploni voratinkliai. Tripsai pažeidžia lapų paviršių, o amarai telkiasi ant jaunų ūglių. Pastebėję kenkėjų, augalą atskirkite nuo kitų, nuplaukite lapus ir parinkite patikimą augalų apsaugos priemonę pagal etiketę. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį, todėl svarbiausia užtikrinti drenažą ir saikingą laistymą.
Cissus rhombifolia dažnai vadinamas vynuogių gebenės vardu, nors tikrąja prasme jis nėra gebenė. Jo giminystė vynmediniams atsispindi lanksčiuose stiebuose, ūseliuose ir panašioje vijoklinėje augimo strategijoje. Prekyboje kartais pasitaiko veislių su šviesesniais ar sidabriškais lapų raštais, tačiau joms paprastai reikia daugiau išsklaidytos šviesos. Jaunas augalas gali atrodyti gana stačias, o ilgainiui jo ūgliai gražiai nusvyra. Reguliarus viršūnių trumpinimas ne tik palaiko formą, bet ir leidžia suformuoti tankesnį, dekoratyvesnį kerą.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Lapus dažniausiai skatina mesti perlaistymas, per mažai šviesos, šaltas skersvėjis arba staigus vietos pakeitimas. Patikrinkite, ar substrato paviršius pradžiūsta, ar vazono dugne yra drenažo angos, ir perkelkite augalą į šviesią, stabilią vietą.
Taip, genėjimas naudingas, jei ūgliai ištįsta, tampa reti arba per daug nusvyra. Pavasarį ir vasarą patrumpinkite juos virš lapo mazgo. Reguliarus viršūnių trumpinimas skatina šakojimąsi ir padeda išlaikyti tankesnę, dailesnę augalo formą.
Aktyvaus augimo metu tręškite kambariniams žalialapiams augalams skirtomis trąšomis pagal gamintojo instrukciją. Žiemą tręšimą gerokai sumažinkite arba nutraukite, ypač jei augalas laikomas vėsiau ir auga lėtai.