Sėjamoji salota
Lactuca sativa
Sėjamoji salota – greitai auganti, vėsaus oro mėgstanti daržovė, tinkanti tiek daržui, tiek pakeltoms lysvėms ar vazonams. Švelnūs, traškūs lapai gali būti žali, rausvi, garbanoti arba formuoti tankias gūželes.
Laistymas
Laistykite reguliariai ir saikingai, kad dirva visada būtų šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Ypač svarbu neleisti lysvei visiškai išdžiūti dygimo, daigų prigijimo ir karštų orų metu. Vandenį pilkite prie dirvos, geriausia rytais; storas mulčio sluoksnis padės išlaikyti drėgmę.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Salota geriausiai auga šviesioje vietoje, kur gauna kelias ar daugiau valandų saulės per dieną. Pavasarį ir rudenį tinka atvira saulė, o vasarą naudinga lengva popietinė paunksmė, apsauganti nuo perkaitimo ir ankstyvo žydėjimo.
Saugumas
Saugus gyvūnams. Sėjamoji salota laikoma valgomu ir paprastai naminiams gyvūnams nekenksmingu augalu. Prieš valgant lapus nuplaukite, o jei augalas buvo purkštas, laikykitės ant preparato nurodyto derliaus laukimo termino. Nevalgykite neaiškiais mišiniais ar neleistinomis priemonėmis apdorotų lapų.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Salotos paprastai nepersodinamos kaip kambariniai augalai. Jas galima sėti tiesiai į lysvę arba išauginti daigus ir persodinti į nuolatinę vietą, kai jie turi kelis tikruosius lapelius. Persodinkite su kuo mažiau pažeistomis šaknimis, neįgilindami augimo taško, ir iš karto palaistykite.
Temperatūra ir drėgmė
Geriausiai salotos auga vėsiu, ne per sausu oru. Švelni pavasario ir rudens temperatūra padeda formuoti traškius lapus, o ilgalaikė kaitra skatina žydėjimą ir kartesnį skonį. Papildomai drėkinti oro nereikia; svarbiau tolygi dirvos drėgmė ir gera oro cirkuliacija tarp augalų.
Sėjamoji salota
Lactuca sativa
Lauko
Laistymas
Laistykite reguliariai ir saikingai, kad dirva visada būtų šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Ypač svarbu neleisti lysvei visiškai išdžiūti dygimo, daigų prigijimo ir karštų orų metu. Vandenį pilkite prie dirvos, geriausia rytais; storas mulčio sluoksnis padės išlaikyti drėgmę.
Šviesa
Salota geriausiai auga šviesioje vietoje, kur gauna kelias ar daugiau valandų saulės per dieną. Pavasarį ir rudenį tinka atvira saulė, o vasarą naudinga lengva popietinė paunksmė, apsauganti nuo perkaitimo ir ankstyvo žydėjimo.
Sėjamoji salota (Lactuca sativa) yra viena populiariausių lapinių daržovių pasaulyje. Ji priklauso astrinių šeimai ir yra siejama su Viduržemio jūros regionu bei Vakarų Azija. Salota išvesta iš laukinių salotų, todėl auginama jau labai seniai. Šiandien galima rinktis daugybę veislių: vienos formuoja tvirtas gūželes, kitos išaugina purią lapų skrotelę, o dar kitos auginamos kaip mažalapės arba „baby leaf“ salotos.
Salotos išvaizda priklauso nuo veislės. Lapai gali būti lygūs, banguoti, garbanoti, šviesiai žali, tamsiai žali, rausvi ar margi. Augalas iš pradžių išaugina lapų skrotelę, o vėliau, ypač per šiltą orą, ima leisti žiedynstiebį. Pražydusi salota tampa kartesnė, todėl dažniausiai auginama lapams ir nuimama dar prieš žydėjimą.
Vieta ir sėja
Salotoms geriausiai tinka saulėta arba lengvai dalinai užpavėsinta vieta. Pavasarį ir rudenį jos gali augti saulėje, tačiau vasaros viduryje lengvas pavėsis padeda išlaikyti švelnesnį skonį ir lėčiau skatina žiedynstiebio augimą. Dirva turi būti puri, derlinga, humusinga ir gerai sulaikanti drėgmę, bet neužmirkstanti.
Sėklas galima sėti tiesiai į lysvę, kai dirva pradžiūsta ir ją galima paruošti, arba auginti daigus. Sėjama negiliai, nes salotų sėkloms dygstant reikia šviesos. Per tankiai sudygusius augalus būtina praretinti: suspaustos salotos prasčiau vėdinasi, formuoja mažesnes gūželes ir dažniau nukenčia nuo ligų. Norint šviežių lapų ilgiau, verta sėti dalimis kas kelias savaites, kol leidžia oro sąlygos.
Laistymas ir priežiūra
Salotoms reikalinga tolygi dirvos drėgmė. Laistykite reguliariai, geriausia ryte, nukreipdami vandenį į dirvą, o ne ant lapų. Išdžiūvusi dirva gali paskatinti kartumą, ankstyvą žydėjimą ir netolygų augimą. Vis dėlto nuolatinis vandens telkšojimas prie šaknų taip pat žalingas, todėl lysvė turi būti laidi.
• Ravėkite atsargiai, nes jaunos salotos turi negilią šaknų sistemą.
• Mulčias iš smulkintos žolės ar komposto padeda išlaikyti drėgmę ir slopina piktžoles.
• Tręškite saikingai; per daug azoto skatina vešlius, bet vandeningus lapus.
• Lapus skinkite iš išorės arba nupjaukite visą gūželę, priklausomai nuo veislės.
Dažnos klaidos ir kenkėjai
Dažniausia klaida – salotų auginimas per karštoje, sausoje vietoje. Tada jos greitai išstypsta, tampa karčios ir pradeda žydėti. Kita klaida – per tanki sėja ir nereguliarus laistymas. Jaunus augalus gali pažeisti sraigės, šliužai, amarai ir spragės. Padeda lysvės švara, tinkami atstumai, augalų apžiūra ir mechaninis kenkėjų surinkimas. Jei naudojamos augalų apsaugos priemonės, būtina laikytis jų etiketėje nurodyto laukimo laikotarpio.
Įdomūs faktai
Salotos yra vėsaus sezono augalas: jų skonis ir tekstūra dažniausiai būna geriausi pavasarį bei rudenį. Kai kurių veislių lapai nuimami palaipsniui, todėl vienas pasėlis gali tiekti derlių ilgiau. Salotų sėklos gana smulkios, tačiau tinkamai prižiūrimos jos sudygsta greitai. Jauni lapeliai dažnai valgomi švieži, o išoriniai, tvirtesni lapai gali būti naudojami sumuštiniams, salotoms ar lengvai apvirtiems patiekalams.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai dėl karščio, sausros, per vėlyvo derliaus arba prasidėjusio žiedynstiebio augimo. Reguliarus laistymas, vėsesnė vieta ir ankstesnis lapų skynimas padeda išlaikyti švelnesnį skonį.
Jaunus išorinius lapus galima skinti, kai augalas jau turi pakankamai didelę skrotelę. Skinkite nuo kraštų ir palikite vidurinius lapus augti, arba visą gūželę nupjaukite, kai ji pasiekia veislei būdingą dydį.
Taip, salotos gerai auga pakankamai plačiame vazone ar lovelyje su drenažo skylėmis. Naudokite derlingą substratą, neperdžiovinkite jo ir pasirinkite vėsesnę, šviesią vietą, ypač vasarą.
