Spatifilis
Spathiphyllum wallisii
Spatifilis – populiarus kambarinis augalas tamsiai žaliais lapais ir baltais žiedynais, mėgstamas dėl elegantiškos išvaizdos, pakantumo pavėsiui ir gana paprastos priežiūros.
Laistymas
Spatifilis mėgsta tolygiai drėgną, bet ne permirkusį substratą. Laistyti geriausia tada, kai viršutinis 2–3 cm žemės sluoksnis pradžiūsta. Jei augalas labai ištrokšta, lapai nusvyra, tačiau palaistytas dažnai greitai atsigauna. Vis dėlto nereikėtų nuolat laukti, kol lapai visiškai suglebs, nes tai silpnina augalą. Vandens perteklių iš lėkštelės būtina išpilti. Žiemą laistoma rečiau, nes augalas auga lėčiau ir sunaudoja mažiau vandens.
Šviesa
Šis augalas mėgsta pusiau šviesą. Spatifilis geriausiai auga ryškioje išsklaidytoje šviesoje arba šviesiame pusiau pavėsyje. Jis gali pakęsti silpnesnę šviesą, todėl tinka vietoms toliau nuo lango, bet labai tamsiame kampe žydės prastai. Tiesioginė kaitri saulė gali nudeginti lapus ir palikti rudas dėmes. Geriausia vieta – rytinis, šiaurinis arba nuo tiesioginės saulės apsaugotas vakarinis langas. Jei norisi daugiau žiedų, augalui reikia šviesesnės, bet ne kaitrios vietos.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Spatifilis nėra saugus katėms ir šunims. Jo lapuose, stiebuose ir žiedynuose yra kalcio oksalato kristalų, kurie prarijus gali sudirginti burną, liežuvį, gerklę ir virškinimo sistemą. Augintiniams gali pasireikšti seilėtekis, vėmimas, burnos trynimas letenomis ar atsisakymas ėsti. Augalą geriausia laikyti ant aukštesnės lentynos, pakabinamame vazone arba kambaryje, kur gyvūnai jo nepasiekia. Įtarus apsinuodijimą, reikėtų kreiptis į veterinarą.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Spatifilį geriausia persodinti pavasarį, kai prasideda aktyvesnis augimas. Jaunesni augalai persodinami kas 1–2 metus, o didesni – tada, kai šaknys užpildo vazoną arba substratas tampa sukritęs. Tinka purus, humusingas ir vandeniui laidus substratas kambariniams augalams. Jį galima pagerinti perlitu, smulkia žieve ar kokoso plaušu. Vazone būtinos drenažo skylės. Persodinant galima atsargiai padalyti kerą, jei augalas labai išsiplėtęs ir turi kelias atskiras skroteles.
Temperatūra ir drėgmė
Spatifilis mėgsta šilumą ir geriausiai jaučiasi 18–26 °C temperatūroje. Jis nemėgsta šalčio, todėl temperatūra neturėtų kristi žemiau 15 °C. Reikėtų vengti skersvėjų, šalto lango stiklo ir oro kondicionieriaus srovės. Oro drėgmė turėtų būti vidutinė arba didesnė, ypač šildymo sezono metu. Jei lapų galiukai ruduoja, viena priežasčių gali būti sausas oras. Padeda oro drėkintuvas, augalų grupavimas arba reguliarus lapų valymas drėgna šluoste.
Spatifilis
Spathiphyllum wallisii
Kambariniai
Laistymas
Spatifilis mėgsta tolygiai drėgną, bet ne permirkusį substratą. Laistyti geriausia tada, kai viršutinis 2–3 cm žemės sluoksnis pradžiūsta. Jei augalas labai ištrokšta, lapai nusvyra, tačiau palaistytas dažnai greitai atsigauna. Vis dėlto nereikėtų nuolat laukti, kol lapai visiškai suglebs, nes tai silpnina augalą. Vandens perteklių iš lėkštelės būtina išpilti. Žiemą laistoma rečiau, nes augalas auga lėčiau ir sunaudoja mažiau vandens.
Šviesa
Spatifilis geriausiai auga ryškioje išsklaidytoje šviesoje arba šviesiame pusiau pavėsyje. Jis gali pakęsti silpnesnę šviesą, todėl tinka vietoms toliau nuo lango, bet labai tamsiame kampe žydės prastai. Tiesioginė kaitri saulė gali nudeginti lapus ir palikti rudas dėmes. Geriausia vieta – rytinis, šiaurinis arba nuo tiesioginės saulės apsaugotas vakarinis langas. Jei norisi daugiau žiedų, augalui reikia šviesesnės, bet ne kaitrios vietos.
Spatifilis yra vienas populiariausių kambarinių augalų, dažnai pasirenkamas dėl elegantiškos išvaizdos, pakantumo silpnesnei šviesai ir gebėjimo greitai parodyti, kada jam trūksta vandens. Dažniausiai namuose auginamas Spathiphyllum wallisii, dar vadinamas taikos lelija. Nors lietuviškai ir angliškai jo pavadinime dažnai minimas žodis „lelija“, botaniškai tai nėra tikra lelija. Spatifilis priklauso aroninių šeimai, kaip ir monstera, zamiokulkas, aglaonema ar anturis.
Pagrindinis spatifilio grožis slypi kontraste tarp tamsiai žalių, blizgių lapų ir baltų žiedynų. Tai, ką dažnai vadiname žiedu, iš tikrųjų yra baltas papėdlapis, gaubiantis tikrąjį žiedyną – burbuolę. Ši forma suteikia augalui labai švarų, ramų ir elegantišką įvaizdį. Spatifilis puikiai dera moderniuose, klasikiniuose ir minimalistiniuose interjeruose, nes neatrodo per margas ar chaotiškas. Jis gražiai atrodo ant grindų didesniame vazone, ant palangės, lentynos, darbo stalo ar šviesesniame vonios kambaryje, jei ten yra natūralios šviesos.
Spatifilis ypač vertinamas dėl to, kad gali augti ten, kur daugeliui žydinčių augalų šviesos jau būtų per mažai. Jis nemėgsta kaitrios tiesioginės saulės, kuri gali nudeginti lapus, tačiau ryški išsklaidyta šviesa jam padeda geriau augti ir gausiau žydėti. Jei augalas laikomas labai tamsiame kampe, jis gali išgyventi, bet žydėjimas bus menkas arba visai sustos. Todėl geriausia jam parinkti vietą, kur šviesa švelni, bet jos pakanka didžiąją dienos dalį.
Pagal NC State Extension pateikiamą informaciją, Spathiphyllum wallisii yra tropinis daugiametis augalas, dažnai auginamas patalpose dėl dekoratyvių lapų ir baltų papėdlapių. Ši tropinė kilmė paaiškina svarbiausius priežiūros poreikius: spatifilis mėgsta šilumą, tolygią drėgmę, purų substratą ir kiek didesnę oro drėgmę. Jis nėra augalas, kurį reikėtų laikyti visiškoje sausroje, bet taip pat netoleruoja nuolat šlapios, užmirkusios žemės.
Laistymas yra viena aiškiausių spatifilio priežiūros dalių, nes augalas labai greitai parodo vandens trūkumą. Kai žemė per daug išdžiūsta, lapai nusvyra ir atrodo tarsi nuvytę. Palaistytas augalas dažnai atsigauna per kelias valandas, tačiau nuolatinis toks stresas nėra naudingas. Geriausia laistyti tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta, bet visas šaknų gumulas dar nėra visiškai sausas. Vanduo neturi stovėti lėkštelėje, nes ilgalaikis užmirkimas gali sukelti šaknų puvinį.
Spatifilis taip pat mėgsta švaresnius lapus. Kadangi jo lapai gana platūs, ant jų greitai kaupiasi dulkės. Nuvalius lapus drėgna šluoste, augalas atrodo gražiau ir geriau pasisavina šviesą. Žydėjimą galima paskatinti suteikiant daugiau ryškios išsklaidytos šviesos, palaikant pastovią drėgmę ir tręšiant silpnesnėmis kambarinių žydinčių augalų trąšomis aktyvaus augimo metu. Pertręšti nereikėtų, nes tai gali pažeisti šaknis arba paskatinti lapų augimą be žiedų.
Nors spatifilis atrodo švelnus ir „ramus“, svarbu žinoti, kad jis nėra saugus augintiniams. Jo audiniuose yra kalcio oksalato kristalų, kurie gali dirginti burną ir virškinimo sistemą. Todėl namuose su katėmis ar šunimis augalą reikėtų laikyti ten, kur gyvūnai jo nepasiekia. Tinkamoje vietoje ir su paprasta, bet reguliaria priežiūra spatifilis gali ilgai augti, reguliariai žydėti ir suteikti namams gaivos bei elegancijos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai lapai nusvyra dėl vandens trūkumo. Spatifilis labai aiškiai parodo, kada substratas per sausas. Palaistytas augalas dažnai atsigauna per kelias valandas. Jei žemė šlapia, bet lapai vis tiek suglebę, problema gali būti priešinga – perlaistymas ir pažeistos šaknys. Tokiu atveju reikia patikrinti šaknų būklę ir substrato drenažą.
Dažniausia priežastis – per mažai šviesos. Spatifilis gali augti pusiau pavėsyje, bet žydėjimui jam reikia ryškios išsklaidytos šviesos. Taip pat žydėjimą gali stabdyti per didelis vazonas, maisto medžiagų trūkumas arba per gausus azoto tręšimas. Perkelkite augalą į šviesesnę vietą ir aktyvaus augimo metu tręškite saikingai.
Rudi lapų galiukai gali atsirasti dėl sauso oro, nereguliaraus laistymo, pertręšimo arba kieto vandens. Šildymo sezono metu tai labai dažna problema. Verta patikrinti, ar augalas nestovi prie radiatoriaus, naudoti kambario temperatūros vandenį ir nepadauginti trąšų. Pažeisti galiukai neatsistatys, bet pagerinus sąlygas nauji lapai turėtų augti sveikesni.
Taip, spatifilis gali puikiai augti vonios kambaryje, jei ten yra langas arba pakankamai natūralios šviesos. Jam patinka didesnė oro drėgmė, todėl vonios kambario mikroklimatas dažnai tinka. Tačiau visiškai tamsioje patalpoje be šviesos augalas ilgai gerai nesijaus ir nežydės.
Spatifilis lengviausiai dauginamas dalijant kerą persodinimo metu. Augalą reikia atsargiai išimti iš vazono ir padalyti taip, kad kiekviena dalis turėtų šaknų bei kelis lapus. Padalytos dalys sodinamos į purų, šiek tiek drėgną substratą. Po dalijimo kelias savaites reikėtų vengti tiesioginės saulės ir neperlaistyti.
