Svogūnas
Allium cepa
Svogūnas – viena universaliausių ir lengviausiai auginamų daržovių, tinkanti daržui, pakeltai lysvei ar net didesniam balkoniniam vazonui. Jo aromatingi laiškai ir požeminis svogūnas praturtina daugybę patiekalų, o tinkamai prižiūrimas augalas nereikalauja daug pastangų.
Laistymas
Laistykite saikingai, bet reguliariai, ypač dygimo ir svogūno formavimosi metu. Dirva turi būti tolygiai drėgna, tačiau nepermirkusi. Kai laiškai pradeda gelsti ir svogūnas ima bręsti, laistymą sumažinkite arba nutraukite, kad svogūnas geriau išdžiūtų ir būtų tinkamas laikyti.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Svogūnui būtina saulėta, atvira vieta, kurioje augalas kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje laiškai gali būti gležni, o požeminiai svogūnai – smulkesni. Rinkitės vietą, kurioje dirva po lietaus greitai nusausėja.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Svogūnas žmonėms yra įprasta valgoma daržovė, tačiau žalios ir virtos jo dalys gali būti toksiškos šunims, katėms ir kai kuriems kitiems augintiniams. Gyvūnams gali pakenkti ir svogūnų milteliai ar patiekalai, kuriuose jų yra, todėl svogūnų nelaikykite gyvūnams pasiekiamoje vietoje.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Auginant vazone, svogūną persodinti galima retai – dažniau augalas išauginamas iš sėklų arba sėjinukų naujame substrate. Rinkitės ne mažesnį kaip maždaug 20 cm gylio indą su drenažo skylėmis, lengvą daržovių substratą ir neperkraukite vazono augalais. Persodinant svogūnėlio kaklelis turi likti prie pat dirvos paviršiaus.
Temperatūra ir drėgmė
Svogūnas geriausiai auga vėsiomis arba vidutiniškai šiltomis lauko sąlygomis ir yra gana atsparus trumpalaikiam vėsumui. Įprasta lauko oro drėgmė jam tinkama, todėl papildomai purkšti nereikia. Svarbiausia užtikrinti gerą vėdinimą ir neleisti drėgmei nuolat kauptis dirvoje.
Svogūnas
Allium cepa
Prieskoniniai
Laistymas
Laistykite saikingai, bet reguliariai, ypač dygimo ir svogūno formavimosi metu. Dirva turi būti tolygiai drėgna, tačiau nepermirkusi. Kai laiškai pradeda gelsti ir svogūnas ima bręsti, laistymą sumažinkite arba nutraukite, kad svogūnas geriau išdžiūtų ir būtų tinkamas laikyti.
Šviesa
Svogūnui būtina saulėta, atvira vieta, kurioje augalas kasdien gauna daug tiesioginės šviesos. Pavėsyje laiškai gali būti gležni, o požeminiai svogūnai – smulkesni. Rinkitės vietą, kurioje dirva po lietaus greitai nusausėja.
Svogūnas (Allium cepa) yra viena seniausių žmonių auginamų daržovių. Manoma, kad jis kilęs iš Vidurinės Azijos regionų, tačiau šiandien auginamas beveik visame pasaulyje. Tai amarilinių (Amaryllidaceae) šeimai priklausantis augalas, artimas česnakams, porams ir laiškiniams česnakams. Lietuvoje dažniausiai auginami ropiniai svogūnai, tačiau taip pat populiarūs laiškiniai, saldieji ir įvairių spalvų – geltonieji, baltieji bei raudonieji – svogūnai.
Svogūnas formuoja tuščiavidurius, vamzdiškus, žalius laiškus ir požeminį sustorėjusį svogūną, sudarytą iš mėsingų lukštų. Dažniausiai jis auginamas kaip dvimetis augalas: pirmaisiais metais subrandina svogūną, o antraisiais, jei paliekamas augti, išleidžia aukštą žiedynkotį su apvaliu baltų žiedų žiedynu ir subrandina sėklas. Valgomas ne tik svogūnas, bet ir jauni laiškai.
Priežiūros esmė
Svogūnui reikia atviros, saulėtos vietos ir lengvos, derlingos, gerai drenuojamos dirvos. Tinka neutrali arba silpnai šarminė dirva, kurioje neužsilaiko vanduo. Prieš sodinimą žemę galima praturtinti subrendusiu kompostu, tačiau šviežias mėšlas nerekomenduojamas, nes gali skatinti lapų augimą ir lemti prastesnį svogūnų brendimą.
Sėklas galima sėti tiesiai į dirvą, o greitesniam ir paprastesniam rezultatui dažnai sodinami svogūnų sėjinukai. Sėjinukai įterpiami negiliai – jų viršūnė turėtų likti beveik dirvos paviršiuje. Tarp augalų paliekama pakankamai vietos svogūnams plėstis; tankus sodinimas dažnai lemia smulkesnį derlių ir prastesnę oro cirkuliaciją.
Laistymas ir tręšimas
Augimo pradžioje svogūnams reikia tolygios drėgmės, ypač kai formuojasi laiškai ir didėja svogūnas. Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, tačiau venkite nuolatinio šlapumo. Likus kelioms savaitėms iki derliaus nuėmimo laistymą verta sumažinti, kad svogūnų lukštai geriau subręstų ir jie ilgiau laikytųsi. Tręšti reikėtų saikingai, nes per didelis azoto kiekis skatina vešlius laiškus, bet ne visada pagerina svogūno dydį ar laikymąsi.
Dažnos klaidos
• Svogūnai sodinami pavėsingoje arba nuolat šlapioje vietoje.
• Sėjinukai įterpiami per giliai, todėl svogūnai sunkiau formuojasi.
• Pasėlis perlaistomas brendimo laikotarpiu.
• Naudojama per daug azoto trąšų.
• Svogūnai nuimami dar visiškai žaliais laiškais ir nepakankamai išdžiovinami.
Derlius paprastai imamas tada, kai didelė dalis laiškų pradeda gelsti, linkti ir džiūti. Svogūnus atsargiai iškelkite iš dirvos ir kelias dienas ar ilgiau džiovinkite sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Prieš sandėliavimą pašalinkite žemes, tačiau neplaukite vandeniu. Gerai subrendę ir išdžiovinti svogūnai laikomi vėsioje, sausoje, tamsioje vietoje, sudėti taip, kad aplink juos cirkuliuotų oras.
Įdomūs faktai
Svogūno aštrų kvapą ir ašarojimą pjaunant sukelia lakūs sieros junginiai. Pjaustant svogūną gerai vėdinamoje vietoje arba naudojant aštrų peilį šis poveikis gali būti silpnesnis. Svogūnų skonis priklauso nuo veislės, dirvos, drėgmės ir auginimo sąlygų: sausesnėmis sąlygomis kai kurios veislės būna aštresnės, o saldesni svogūnai dažnai turi daugiau vandens.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, svogūną galima auginti erdviame vazone ar lovelyje. Indas turi turėti drenažo skyles, būti pakankamai gilus, o augalai neturėtų būti susodinti per tankiai.
Laiškai gali gelsti dėl natūralaus svogūno brendimo, tačiau priežastis gali būti ir perlaistymas, maisto medžiagų trūkumas, ligos ar kenkėjai. Jei gelsta brandos metu, laistymą paprastai reikia mažinti.
Derlių nuimkite, kai dauguma laiškų nulinksta ir pradeda džiūti. Iškastus svogūnus būtina gerai išdžiovinti sausoje, vėdinamoje vietoje prieš dedant į sandėliavimą.
