Valgomasis pomidoras
Solanum lycopersicum
Valgomasis pomidoras – vienas mėgstamiausių daržo augalų, vasarą dovanojantis kvapnius, sultingus ir įvairių spalvų vaisius. Tinkamai parinkta saulėta vieta, derlinga žemė ir tolygus laistymas padės užauginti gausų derlių.
Laistymas
Laistykite reguliariai ir gausiai sudrėkinkite šaknų zoną, tačiau neleiskite vandeniui užsistovėti. Tarp laistymų viršutinis dirvos sluoksnis gali šiek tiek pradžiūti. Venkite vandens ant lapų ir didelių drėgmės svyravimų, nes dėl jų vaisiai gali skilinėti.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Pomidorui reikia labai šviesios, saulėtos vietos ir kelių valandų tiesioginės saulės kasdien. Pavėsyje augalas ištįsta, prasčiau žydi, o vaisiai noksta lėčiau. Lauke rinkitės šiltą, nuo stiprių vėjų apsaugotą vietą.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Prinokę pomidorų vaisiai žmonėms yra valgomi, tačiau žaliose augalo dalyse ir neprinokusiuose vaisiuose yra junginių, galinčių sukelti negalavimų. Augalą laikykite atokiau nuo augintinių, ypač jei jie mėgsta graužti lapus ar stiebus.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Vazonuose auginamus pomidorus persodinkite į didesnį indą, kai daigui tampa ankšta, o galutinį vazoną parinkite pakankamai talpų ir su drenažo skylėmis. Lauke augančių pomidorų persodinimas apsiriboja daigų perkėlimu į nuolatinę vietą. Persodinkite nepažeisdami šaknų ir po darbo gausiai palaistykite.
Temperatūra ir drėgmė
Pomidorai mėgsta šilumą, todėl į lauką juos sodinkite tik pasibaigus šalnoms. Šaltis augimą stabdo, o ilgai išliekanti vėsa gali trukdyti žydėjimui ir vaisių mezgimui. Šiltnamyje būtina vėdinti, kad nesikauptų per didelė oro drėgmė ir mažėtų grybelinių ligų rizika.
Valgomasis pomidoras
Solanum lycopersicum
Lauko
Laistymas
Laistykite reguliariai ir gausiai sudrėkinkite šaknų zoną, tačiau neleiskite vandeniui užsistovėti. Tarp laistymų viršutinis dirvos sluoksnis gali šiek tiek pradžiūti. Venkite vandens ant lapų ir didelių drėgmės svyravimų, nes dėl jų vaisiai gali skilinėti.
Šviesa
Pomidorui reikia labai šviesios, saulėtos vietos ir kelių valandų tiesioginės saulės kasdien. Pavėsyje augalas ištįsta, prasčiau žydi, o vaisiai noksta lėčiau. Lauke rinkitės šiltą, nuo stiprių vėjų apsaugotą vietą.
Valgomasis pomidoras (Solanum lycopersicum) priklauso bulvinių šeimai. Jo tėvynė – Pietų Amerika, ypač Andų regionas, iš kur augalas vėliau paplito po visą pasaulį. Europoje pomidorai iš pradžių buvo auginami kaip dekoratyvūs augalai, tačiau ilgainiui tapo viena svarbiausių daržovių. Lietuvoje jie dažniausiai auginami darže, šiltnamyje, pakeltose lysvėse arba dideliuose vazonuose balkone ir terasoje.
Pomidoras yra žolinis augalas, dažniausiai auginamas kaip vienmetis. Priklausomai nuo veislės, jis gali būti žemaūgis, krūminis arba aukštas, nuolat augantis stiebais. Lapai stambūs, skiautėti, o geltoni žiedai susitelkia į kekes. Po apdulkinimo formuojasi įvairaus dydžio ir spalvos vaisiai: raudoni, geltoni, oranžiniai, rausvi, žali ar beveik juodi. Veislių įvairovė labai didelė – skiriasi ne tik vaisių spalva ir forma, bet ir skonis, derėjimo laikas bei atsparumas ligoms.
Vieta ir sodinimas
Pomidorams reikia kuo daugiau saulės – geriausia bent šešios ar daugiau tiesioginės šviesos valandų per dieną. Lauke daigai sodinami tik tada, kai praeina stipresnių šalnų pavojus, o dirva pakankamai įšyla. Rinkitės nuo vėjų apsaugotą vietą, kurioje neužsilaiko vanduo. Dirva turėtų būti puri, humusinga, derlinga ir gerai drenuojama. Prieš sodinant naudinga įmaišyti komposto. Pomidorus galima sodinti šiek tiek giliau nei jie augo daigų vazonėlyje – ant palaidoto stiebo dažnai susiformuoja papildomos šaknys.
Laistymas ir tręšimas
Laistykite reguliariai, ypač žydėjimo ir vaisių augimo metu. Vanduo turėtų pasiekti šaknis, tačiau žemė tarp laistymų gali šiek tiek pradžiūti. Geriausia laistyti ryte arba vakare, pilant vandenį tiesiai ant dirvos, o ne ant lapų. Labai nepastovus drėgmės režimas gali paskatinti vaisių skilimą. Augimo pradžioje svarbu nepadauginti azoto, nes tuomet augalas augina daug lapų, bet mažiau žydi. Vaisiams mezgantis galima naudoti pomidorams skirtas trąšas pagal gamintojo nurodymus.
Priežiūros darbai ir dažnos klaidos
• Aukštaūgius pomidorus paremti reikėtų iš karto sodinant, kad vėliau nepažeistumėte šaknų.
• Šoninius ūglius kai kurių veislių augintojai išskina, tačiau krūminiams ir kompaktiškiems pomidorams toks formavimas ne visada reikalingas.
• Apatinius, prie dirvos besiliečiančius ar ligotus lapus galima pašalinti, bet nereikėtų nurengti viso augalo.
• Per tankus sodinimas mažina oro cirkuliaciją ir sudaro palankias sąlygas lapų ligoms.
• Šaltu, lietingu oru pomidorai auga lėčiau, todėl šiltnamį būtina vėdinti, o lauke augančius augalus verta apsaugoti nuo ilgalaikio lietaus.
Dažna klaida – pasodinti pomidorus pavėsyje arba laistyti retai, bet labai gausiai. Taip pat nepatartina dažnai keisti augalo vietos, pažeisti šaknų ar tręšti neįvertinus dirvos būklės. Derlių skinkite, kai vaisiai įgauna veislei būdingą spalvą ir lengvai atsiskiria nuo kekės. Nuskinti beveik prinokę vaisiai gali baigti nokti kambario temperatūroje.
Įdomūs faktai
Botaniškai pomidoras yra vaisius, nors virtuvėje ir prekyboje jis įprastai laikomas daržove. Yra ne tik įprastų apvalių, bet ir kriaušės, slyvos, vyšnios ar briaunotų formų pomidorų. Skonį lemia cukrų, rūgščių ir aromatinių medžiagų santykis, todėl skirtingos veislės gali būti labai nevienodos. Pomidorai taip pat yra svarbus likopeno šaltinis – šis pigmentas suteikia daugeliui veislių raudoną spalvą.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Daigus sodinkite tuomet, kai praeina šalnų pavojus, dirva įšyla, o orai tampa stabiliai šiltesni. Prieš sodinant augalus verta palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų.
Dažniausiai vaisiai skilinėja dėl didelių drėgmės svyravimų, pavyzdžiui, po sausesnio laikotarpio gausiai palijus arba gausiai palaistžius. Padeda tolygesnis laistymas ir dirvos mulčiavimas.
Ne visada. Aukštaūgės veislės dažnai formuojamos ir jų šoniniai ūgliai šalinami, o krūminėms veislėms toks darbas gali būti nereikalingas. Vadovaukitės konkrečios veislės savybėmis.
