Žirninis kurijas
Curio rowleyanus
Žirninis kurijas – išskirtinis kabantis sukulentas, kurio ilgi ūgliai apaugę mažais, žaliais, žirnius primenančiais lapeliais. Tinkamoje vietoje jis tampa gyva užuolaida, o prižiūrimas saikingai džiugina neįprasta išvaizda ir nereiklumu.
Laistymas
Laistykite tik visiškai ar beveik visiškai išdžiūvus substratui. Šiltuoju metu palaistykite gausiau, kad vanduo išbėgtų pro drenažo angas, tačiau po kelių minučių išpilkite perteklių. Vėsesniu ir tamsesniu metų laiku laistykite gerokai rečiau. Jei abejojate, geriau palaukti kelias dienas, nei palaistyti per anksti. Minkštėjantys, tamsėjantys lapeliai dažniausiai rodo drėgmės perteklių, o susiraukšlėję lapeliai gali reikšti, kad augalas per ilgai negavo vandens.
Šviesa
Šiam augalui reikia saulėtos vietos. Žirniniam kurijui reikia daug išsklaidytos šviesos. Tinka rytinis arba vakarinis langas, taip pat šviesus pietinis langas su lengva užuolaida per kaitriausias valandas. Per mažai šviesos gaunantis augalas retėja, ūgliai ištįsta, o lapeliai auga toliau vienas nuo kito. Prie tiesioginės vidurdienio saulės augalą pratinkite palaipsniui, nes staigus šviesos pokytis gali sukelti nudegimus. Žiemą, kai dienos trumpos, verta parinkti pačią šviesiausią namų vietą.
Saugumas
Nesaugus gyvūnams. Curio rowleyanus laikomas nuodingu augintiniams, todėl jo neauginkite gyvūnams pasiekiamoje vietoje. Prarijus augalo dalių katėms ar šunims gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, seilėtekis ar vangumas, o jautresniems gyvūnams galimas ir odos sudirginimas. Augalą taip pat laikykite atokiau nuo mažų vaikų, neleiskite kramtyti nukritusių lapelių. Įtarę, kad augintinis suėdė augalo, kreipkitės į veterinarijos gydytoją ir, jei įmanoma, pasiimkite augalo etiketę arba nuotrauką.
Sudėtingumas
Lengva priežiūra
Persodinimas ir žemė
Persodinkite žirninį kurijų tada, kai šaknys užpildo vazoną, substratas ilgai neišdžiūsta arba augalas tampa nestabilus. Geriausias metas tam – pavasaris arba aktyvaus augimo pradžia. Rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną su drenažo angomis, nes per dideliame inde žemė ilgiau išlieka šlapia. Naudokite kaktusams ir sukulentams skirtą, smėliu ar perlitu papildytą substratą. Po persodinimo palaistykite ne iš karto, o palaukę kelias dienas, kad pažeistos šaknys apdžiūtų.
Temperatūra ir drėgmė
Įprasta kambario temperatūra žirniniam kurijui tinka didžiąją metų dalį, tačiau žiemą jam naudinga vėsesnė, šviesi vieta be skersvėjų. Saugokite nuo šalčio, staigių temperatūros pokyčių ir tiesioginio karšto oro srauto nuo radiatoriaus. Specialiai didinti oro drėgmės nereikia, nes augalas gerai prisitaikęs prie sausesnio patalpų oro. Lapelių purkšti nepatartina, ypač jei jie tankiai suaugę, nes užsilaikiusi drėgmė gali paskatinti puvinį. Geriau pasirūpinkite gera oro apykaita ir sausu substratu tarp laistymų.
Žirninis kurijas
Curio rowleyanus
Sukulentai ir kaktusai
Laistymas
Laistykite tik visiškai ar beveik visiškai išdžiūvus substratui. Šiltuoju metu palaistykite gausiau, kad vanduo išbėgtų pro drenažo angas, tačiau po kelių minučių išpilkite perteklių. Vėsesniu ir tamsesniu metų laiku laistykite gerokai rečiau. Jei abejojate, geriau palaukti kelias dienas, nei palaistyti per anksti. Minkštėjantys, tamsėjantys lapeliai dažniausiai rodo drėgmės perteklių, o susiraukšlėję lapeliai gali reikšti, kad augalas per ilgai negavo vandens.
Šviesa
Žirniniam kurijui reikia daug išsklaidytos šviesos. Tinka rytinis arba vakarinis langas, taip pat šviesus pietinis langas su lengva užuolaida per kaitriausias valandas. Per mažai šviesos gaunantis augalas retėja, ūgliai ištįsta, o lapeliai auga toliau vienas nuo kito. Prie tiesioginės vidurdienio saulės augalą pratinkite palaipsniui, nes staigus šviesos pokytis gali sukelti nudegimus. Žiemą, kai dienos trumpos, verta parinkti pačią šviesiausią namų vietą.
Žirninis kurijas, moksliniu pavadinimu Curio rowleyanus, kilęs iš Pietų Afrikos, kur auga sausesniuose regionuose ir prisitaiko prie nereguliaraus drėgmės kiekio. Gamtoje jo ūgliai driekiasi žeme arba leidžiasi nuo uolėtų šlaitų, todėl augalas nėra įpratęs prie nuolat šlapio substrato. Ši rūšis anksčiau buvo priskiriama Senecio genčiai, todėl senesnėse knygose galima rasti pavadinimą Senecio rowleyanus. Natūralioje aplinkoje žirninis kurijas gauna daug šviesos, tačiau šaknis nuo perteklinės drėgmės saugo greitai laidus dirvožemis.
Augalas formuoja plonus, ilgus, svyrančius ūglius, kurie tinkamomis sąlygomis gali smarkiai pailgėti ir gražiai kristi per vazono kraštą. Ant jų išsidėstę apvalūs arba kiek pailgi lapeliai primena žalius žirnelius. Kiekvienas lapelis turi siaurą, permatomą juostelę, padedančią šviesai pasiekti vidinius audinius. Jauni ūgliai dažniausiai būna žali, o senesni gali šiek tiek sumedėti ties pagrindu. Retkarčiais subrendęs augalas išaugina smulkius, baltus žiedus, primenančius cinamoną ar gvazdikėlius.
Geriausiai žirniniam kurijui tinka šviesi vieta prie rytinio, vakarinio arba šviesaus pietinio lango, tačiau karščiausią vasaros popietę jį verta pridengti nuo kaitrios saulės. Kabantis vazonas arba aukštesnė lentyna leis ūgliams laisvai leistis žemyn ir nebus nuolat kliudomi. Augalas netinka tamsiam kambario kampui, nes stiebai ištįsta, o lapeliai tampa retesni. Venkite vietos virš radiatoriaus, prie nuolat varstomo lango ir ten, kur augalą gali pasiekti smalsūs augintiniai ar maži vaikai.
Kasdienės priežiūros žirniniam kurijui reikia nedaug, tačiau svarbu stebėti jo išvaizdą ir vazono svorį. Laistykite tik tada, kai substratas beveik visiškai išdžiūvęs, o po laistymo išpilkite lėkštelėje likusį vandenį. Pilkite vandenį ant žemės, ne ant tankiai sugulusių lapelių, nes drėgmė tarp jų gali paskatinti puvimą. Pavasarį ir vasarą augalą galima tręšti silpnu sukulentams skirtu tirpalu, tačiau rudenį ir žiemą tręšimą sumažinkite arba visai nutraukite.
Žirninis kurijas lengvai dauginamas stiebo auginiais, ypač aktyvaus augimo metu. Nupjaukite sveiką keliolikos centimetrų ilgio ūglį su keliais lapelių nareliais ir palikite pjūvį trumpai apdžiūti. Auginį galima paguldyti ant sauso, puraus kaktusams skirto substrato, kad keli nareliai liestųsi prie žemės, arba vieną stiebo dalį įsmeigti negiliai. Palaikykite šviesioje vietoje ir laistykite labai saikingai. Šaknys paprastai formuojasi prie narelių, o naujas augimas rodo, kad dauginimas pavyko.
Dažniausia klaida – laistyti augalą pagal savaitės dieną, neįvertinus substrato būklės ir sezono. Perteklinė drėgmė ypač pavojinga vėsiame kambaryje, nes šaknys pradeda pūti, o lapeliai tampa minkšti ir byra. Kita klaida – laikyti žirninį kurijų per toli nuo lango, todėl ūgliai ištįsta ir praranda tankumą. Staigus perkėlimas iš tamsios vietos į kaitrią saulę gali nudeginti lapelius. Taip pat nereikėtų nuolat tampyti ar sukti kabančių ūglių, nes jie lengvai lūžta.
Dažniausia problema yra šaknų arba stiebų puvinys, kurį sukelia užmirkimas, prastas drenažas ir per mažai šviesos. Pažeisti lapeliai minkštėja, tamsėja, o stiebas ties pagrindu gali tapti glebus. Tokiu atveju pašalinkite supuvusias dalis, sveikus ūglius panaudokite auginiams ir persodinkite į sausą, laidų substratą. Iš kenkėjų kartais pasitaiko miltuotųjų skydamarių arba amarų, ypač ant jaunų stiebų. Juos galima nuvalyti vatos tamponėliu, pamirkytu muiluotame vandenyje, o gausesnio užkrėtimo atveju rinktis augalams skirtą priemonę.
Apvalūs žirninio kurijaus lapeliai nėra vien dekoratyvinė ypatybė – jie veikia kaip maži vandens kaupikliai ir padeda išgyventi sausesniais laikotarpiais. Kiekvieno lapelio siaura permatoma juostelė vadinama lapo langu; ji praleidžia šviesą į vidines ląsteles. Šis augalas priklauso tai pačiai astrinių šeimai kaip saulėgrąžos, nors savo išvaizda labiau primena sukulentą. Kartais jis vadinamas „perlų vėriniu“ arba „žirnių vėriniu“. Gerai prižiūrimas egzempliorius gali būti ilgaamžis, tačiau jo ūgliai išlieka trapūs ir reikalauja atsargaus elgesio.
Šaltiniai: Wikipedia, Plants of the World Online (Kew)
Dažniausiai užduodami klausimai
Dažniausiai tai rodo, kad substratas per ilgai buvo sausas, tačiau lapeliai gali raukšlėtis ir dėl pažeistų šaknų. Patikrinkite šaknis bei žemės drėgmę, o laistykite tik tada, kai substratas išdžiūvęs.
Ne. Rinkitės tik šiek tiek didesnį nei šaknų gumulas vazoną su drenažo angomis. Per dideliame vazone substratas ilgiau išlieka drėgnas, todėl padidėja šaknų puvinio rizika.
Tik jei vonios kambarys labai šviesus ir gerai vėdinamas. Tamsi, nuolat drėgna vieta šiam sukulentui netinka, nes trūkstant šviesos ir džiūstant lėtai didėja puvinio tikimybė.